Pirmasis toks koučingo renginys Lietuvoje atskleidė aktualias problemas: žengė reikšmingą žingsnį

Brėžia ateities perspektyvas

Pirmasis „Koučingo Buzz’as“ Lietuvoje įvyko simbolinėje vietoje – Vytauto Didžiojo universitete, vienam vakarui tapusiame šios inovatyvios ir sparčiai besivystančios mokslo šakos namais. Tiek organizatoriai, tiek universiteto atstovai su šypsena svarsto – pirmas žingsnis žengtas, tad kas žino, gal ateityje atsiras ir koučingo studijų programa, rašoma pranešime spaudai.

„Koučingas jau seniai neapsiriboja vien individualiu tobulėjimu – jo nauda jaučiama ir versle, ir švietime, ir nevyriausybinėse organizacijose. ICF, kaip Tarptautinė Koučingo Federacija, daug metų koncentravosi į šios srities profesionalų bendruomenę, tačiau matome žmonių poreikį, susidomėjimą ir džiaugiamės atvėrę duris platesnei auditorijai. Girdėdami dalyvių istorijas ir patirtis, galime pasidžiaugti, jog suteikėme jiems galimybę pažinti tikrąją koučingo vertę. Tokios iniciatyvos ir patirtys, be jokios abejonės, įkvepia, taigi, tikėtina, kad po metų susibursime ir vėl“, – sako ICF Lithuania prezidentė, Tvarių individualių ir organizacinių pokyčių ekspertė ir praktikė, dr. Rasa Katilienė, PCC.

R.Katilienė priduria – tokio susidomėjimo jie net negalėjo tikėtis. Į pirmąjį „Koučingo buzz’ą“ suplūdo beveik 200 dalyvių, o jiems paskaitas vedė lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Prancūzijos, Kipro, Norvegijos, Estijos, Ukrainos, Ispanijos, Kanados bei JAV.

„Tikėjome savo renginio idėja, o tas tikėjimas tapo mūsų savanoriškos veiklos pagrindu. Viską šiame renginyje organizavo savanoriai – nėra nė vieno etatinio darbuotojo, visi lektoriai atvyko savanoriškai, be jokio atlygio. Tai tik darkart įrodo, kokia stipri ir siekianti pokyčių yra koučingo bendruomenė. Tokioje aplinkoje lengva augti“, – R.Katilienei antrino viena iš renginio organizatorių, ICF Valdybos narė, koučingo specialistė, mokymų trenerė Sonata Aaltonen, PCC.

Atskleidė aktualius klausimus

„Koučingo Buzz“ renginyje dalyviai galėjo rinktis iš daugiau nei 20 skirtingų dirbtuvių, sutraukusių dideles auditorijas. Itin didelio susidomėjimo pirmajame Lietuvoje tokio masto koučingo renginyje sulaukė perdegimo tema – visi norintys dalyviai net netilpo. Ar tai reiškia, kad mūsų visuomenė yra linkusi perdegti? Sulaukęs tokio klausimo, šias dirbtuves vedęs ICF sertifikuotas koučingo profesionalas, MCC Povilas Petrauskas sako, kad problema gali slypėti visai kitur.

„Aš manau, kad visuomenė ne tiek linkusi perdegti, kiek linkusi per daug save „diagnozuoti“. Tai galioja ne tik perdegimui. Perdegimas nėra vien tik fizinis ar psichologinis nuovargis – tai dažnai būna pernelyg didelis minčių srautas, kurio sukeliamas triukšmas vargina ir apsunkina sprendimų priėmimą. Dėl tokio nuolatinio triukšmo, neretai žmonės klaidingai mano, kad jaučia perdegimo simptomus. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad kai žmonės pradeda į savo problemas pažvelgti ne taip rimtai, lyg pajuokaudami, iš šalies, tuomet pamato, kad pastarosioms tiesiog suteikė per daug reikšmės. Taip pradėjus analizuoti savo kasdienę veiklą, galima pamatyti, kad daugelis tų užduočių, kurios atrodė itin svarbios ir būtinos padaryti, iš tikrųjų nėra reikalingos. O tuomet, kai iš tų 20 darbų ir atsakomybių, lieka tik trys, žmogus nustoja save „plakti“ ir tas mintis grumuliuoti. Tuomet viskas palengvėja. Būtina atsirinkti, kam sakome „taip“, o kam „ne“, – dalijosi P.Petrauskas.

Lektorius, judesio mokyklos įkūrėjas Justas Kučinskas renginyje taip pat tyrinėjo itin aktualią temą – „Kūno balsas“ išeičių paieškoje“. Būrį į auditoriją pritraukęs J.Kučinskas džiaugėsi aktyvių dalyvių gausa.

„Tema išties pažįstama daugeliui, nes kiekvienas viename ar kitame etape neretai pasijaučiame užstrigę: kiek bemąstytume apie savo situaciją nepriartėjame prie didesnio aiškumo. Tokiais atvejais, kai įprotinis mąstymas prieina ribą, situacijai pamatyti ir suprasti reikalinga nauja perspektyva. Ją pamatyti gali padėti „kūno balsas“, kuris ne iki galo aiškiose ar probleminėse situacijoje dažniausiai puikiai žino ir „turi ką pasakyti“, – dalijosi jis.

J.Kučinskas renginyje turėjo galimybė pabūti ne tik lektoriumi, bet ir dalyviu. Po visą dieną vykusių dirbtuvių Justas atviravo jautęsis ne išvargintas, o prikaupęs naujų patirčių ir perspektyvų. „Jaučiuosi paliestas ir „atidarytas“. Susidūręs su tikromis istorijomis ir turėjęs galimybę prisiliesti prie jų, pajutau, kaip tai paveikė mane patį. Bendras įspūdis – grįžtu jautresnis nei atvažiavau. Tas laukas, kuris susikūrė šio renginio metu, buvo žmogiškas, kupinas noro vieni kitiems padėti ir kartu pasistūmėti į priekį. Džiaugiuosi buvęs viso to dalimi“, – po renginio kalbėjo lektorius.

J.Kučinsko žmona, judesio mokyklos įkūrėja Jekaterina Kučinskienė antrino, kad iš dirbtuvių tikriausiai kiekvienas dalyvis išsinešė tai, kas jam tuo metu buvo aktualiausia.

„Iš kiekvienų dirbtuvių išsinešiau kažką vertingo. Iš vienų gavau padrąsinimą, kad net maža, bet vieninga grupė gali keisti pasaulį, įsisąmoninau atsakomybę už lauką, kurį mes visi kuriame, įsisąmoninau, kad būtina visų pirma pasirūpinti savimi, kad galėčiau pasirūpinti kitu. Dar kitos dirbtuvės padėjo atpalaiduoti ir išlaisvinti tai, ką reikėjo paleisti. Viskas vyko lengvai, įkvepiančiai ir be jokių vidinių susipriešinimų. Esu dėkinga už šią galimybę dalyvauti“, – sakė J.Kučinskienė.