Pirmoji nemokama edukacinė-terapinė knygelė vaikams mokys juos tinkamai rūpintis žaislais

Projektą inicijavusios EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pasakojo, kad net penktadalis Lietuvos gyventojų elektroninius žaislus išmeta į buitinių atliekų konteinerį, net nesusimąstydami, kad tai yra elektroninės atliekos. „Kai elektronikos atliekos išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis, kyla rizika elektroninių prietaisų viduje esančioms cheminėms medžiagoms patekti į aplinką, o per gruntinius vandenis – sugrįžti žmonėms, gyvūnams ir augalams. Be to, tai užkerta kelią išmestus žaislus perdirbti, taupiau naudojant gamtos resursus“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.

Edukacinė-terapinė istorija „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ ne tik padės vaikams tinkamai atsisveikinti su nebesaugiais žaislais, išgyventi išsiskyrimą, bet ir ugdyti socialinį atsakingumą tinkamai jais rūpinantis. „Socialiai atsakingas elgesys yra daiktus saugoti, jų nelaužyti, atsibodusius žaislus dovanoti ar parduoti kitiems, kad daiktas būtų naudojamas toliau. Toks elgesys turėtų būti ugdomas nuo mažų dienų, todėl tikimės, kad knygelė prisidės prie tikslingos vaikų edukacijos, tuo pačiu tai bus pagalba tėvams padėti vaikams išgyventi išsiskyrimo skausmą”, – sakė I. Baltrūnaitė.

L. Slušnys: tėvai neturėtų išmesti vaikų žaislų slapčia

Prie knygelės atsiradimo prisidėjęs socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas L. Slušnys pasakojo, kad priežasčių, kodėl vaikai laužo žaislus, yra ne viena. „Vaikai smalsūs, tad išardyti ar sulaužyti žaislus jie gali netyčia su juo eksperimentuodami. Neretai čiupdami pirmą pasitaikiusį kelyje daiktą vaikai jį sviedžia išliedami negatyvias emocijas. Taip pat vaikai žaislus laužyti gali tuomet, kai jiems trūksta dėmesio. Jeigu jiems trūksta tėvų dėmesio – jie griebiasi šiaudo ir laužo žaislus net žinodami, kad sulauks nemalonios tėvų reakcijos. Neigiamas tėvų dėmesys jiems yra geriau negu jokio dėmesio“, – teigė specialistas.

Anot jo, vaikams sulaužius žaislą, tėvai turėtų taikyti adekvačias pasekmes – ne bausti, bet paaiškinti, jeigu įmanoma, pasiūlyti kartu sutaisyti, ir jokiu būdu nekompensuoti, jeigu žaislas buvo sulaužytas tyčia. Tėvams labai svarbu žinoti, kad vaikai nesupranta piniginės daiktų vertės iki 12–14 m. amžiaus, tad geriausia atsakingo elgesio vaikus mokyti rodant teigiamą pavyzdį ir tinkamai reaguoti į situacijas, kai žaislai lūžta.

L. Slušnys atkreipė dėmesį, kad neretai tėvai daro klaidą ir sugedusius žaislus, nenorėdami nuliūdinti vaikų, išmeta slapčia. „Vaikams būtinas tinkamas atsisveikinimas ir tėvai turėtų padėti vaikams šias skaudžias emocijas išgyventi. Knygelėje pateikiamas paprastas, tiek tėvams, tiek vaikams priimtinas atsisveikinimo su žaislais būdas”, – teigė L. Slušnys.

Knygelės iliustratorė: vaikai yra vaikai – jiems reikia žaidimų, spalvų ir pasakojimų

Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ iliustratorė Eidvilė Viktorija Buožytė pasakojo, jog edukuojant vaikus lengviausia juos sudominti per žaidimus, spalvas ir įdomius pasakojimus. „Knygelėje „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ gausu detalių, kurios patiks ne tik mažamečiams, bet ir vyresnio amžiaus vaikams. Istorijos iliustracijose galima atrasti lygiagrečią beždžionėlės istoriją, o oranžinė Mikio ausytė, kurią turi ir naujasis žaislas, yra simbolis, padedantis suprasti, kad tai tas pats, tik perdirbtas, mylimas meškutis“, – pasakojo E. V. Buožytė. Ji priduria, kad ši knygelė akcentuoja – vaikai yra lygiai tokie patys elektronikos vartotojai kaip suaugusieji. Todėl jiems taip pat svarbu suprasti, ar ji sugedo, kaip su ja elgtis, kodėl kartais reikia išmesti. Knygelėje tai paaiškinama vaikams patraukliu būdu.

Į renginį vaikai atsinešė žaislų su pavojingomis baterijomis

Knygelė „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ buvo pristatyta Tarptautinės elektronikos atliekų dienos išvakarėse vykusiame renginyje, kurio metu vaikai galėjo atsinešti savo sulūžusius ar tiesiog nebeveikiančius elektroninius žaislus. Šiuos žaislus apžiūrėjo, įvertino ir, esant galimybei, vietoje suremontavo „Can‘tStop“ remonto meistrai. Jie per kelias valandas sutaisė kone 70 proc. žaislų. „Beveik visiems žaislams pakeitėme baterijas. Vaikų atsineštuose žaisluose jos buvo senos: ne tik pažaliavusios, tačiau ir išsipūtusios“, – pasakojo vienas iš „Can‘tStop“ meistrų Alim Rubinskiy.

Pasak EPA atstovės, baterijos turi savo galiojimo laiką ir jam pasibaigus jos ima pūstis, keisti spalvą. Labai svarbu jas reguliariai tikrinti, nes šie požymiai įspėja, kad baterijos gali net sprogti. Dėl šios priežasties baterijos rūšiuojamos atskirai nuo kitų elektronikos atliekų.

„Elektroninių pliušinių žaislų su baterijomis atliekos yra tokios pačios kenksmingos aplinkai kiek mikrobangų krosnelių ar kitų elektroninių atliekų. Elektroninius žaislus reikia išmesti į specialius konteinerius. Tiesa, jeigu juos ekonomiškai naudinga sutaisyti, reikėtų atlikti remontą, jeigu jie nebenaudojami – juos galima parduoti ar padovanoti tiems, kuriems jų reikia”, – pasakoja I. Baltrūnaitė. EPA yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. specialių konteinerių dažnai gyventojų lankomose vietose visoje Lietuvoje: prekybos centruose, pašto skyriuose, bibliotekose ir t. t.

Edukacinė-terapinė knygelė yra nemokama ir ją galima parsisiųsti . Ją rasite skiltyje „Apie mus“, toliau „Akcijos ir projektai“.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja apie 80 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo.

Daugiau informacijos teirautis: Aistė Kairytė, UAB „IC Baltic“, tel. +370 63176705, e. paštas Aiste.Kairyte@icbaltic.lt.