Kai 1889-aisiais bajoraitė Paulina MONGIRDAITĖ (~1865–1924) savo namuose Palangoje atidarė pirmąjį fotografijos paviljoną, nustebo ne tik palangiškiai – XIX amžiaus pabaigoje moteris su fotoaparatu buvo didelė retenybė visame pasaulyje. Netrukus charizmatiškos, nepaprastai darbščios ir kūrybingos panelės talentu patikėjo grafai Tiškevičiai – Paulina tapo jų dvaro fotografe.
Šį lapkritį sukanka 100 metų, kai anapilin išėjo pirmoji profesionali Lietuvos fotografė moteris. Nors Paulinos Mongirdaitės fotografinių bei pieštinių atvirukų su Palangos ir pajūrio vaizdais po pasaulį pasklido tūkstančiai, kurį laiką jos vardas Lietuvos fotografijos istorijoje buvo primirštas. Nepasirašyti darbai arba išliko anonimiški – kaip daugelio atvirukų autorių vardai, arba galbūt priskirti kitiems fotografams ar leidėjams.
Batsiuvys be batų
Paradoksalu, bet, kaip sakoma, batsiuvys pasirodė esąs be batų: sukūrusi daug nuostabių studijinių, etnografinių portretų bei grupinių nuotraukų, įamžinusi pajūrio grožį ir istoriją, pati Paulina į objektyvą nepatekdavo – ilgai nebuvo rastas nė vienas jos portretas. Tylos apgaubta ir biografija – ilgą laiką faktų žinota išties nedaug.
„Jei ne Paulinos dukterėčios Janinos Walickos-Wrotnowskos dienoraščiai, pusės Mongirdaitės gyvenimo ir asmenybės išvis nežinotume, – pasakoja Kretingos muziejaus rinkinio kuratorė, monografijos „Pirmieji pajūrio fotografai. Paulina Mongirdaitė. Ignas Stropus“ autorė Jolanta Klietkutė. – Janinos proanūkė Agnieszka Jakubczyk, gyvenanti Varšuvoje, išsaugojo ir atsiminimų apie tetą Polę bei gyvenimą Palangoje sąsiuvinius, ir šeimos albumus. Juose yra viena portretinė ir keturios grupinės nuotraukos, kuriose įamžinta ir Paulina.“