Po 10 metų pertraukos Rolandas Kazlas grįžo į kiną: „Paskaičius scenarijų tarytum auksinė žuvelė suspurdėjo krūtinėje“
Šeštadienį prasidėjęs dviejų dienų trukmės populiariosios kultūros festivalis „Comic Con Baltics“ pamažu įgauna pagreitį. Diskusijos su garsenybėmis, dirbtuvės, stalo žaidimai, cosplay konkursas, naujausių filmų pristatymai ir daugybė kitų pramogų – tik spėk suktis.
Intriguojanti staigmena – lietuvių režisieriaus Justino Krisiūno filmo „Širdys“ pristatymas. Populiaraus filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ kūrėjas naujausioje savo juostoje pasakoja jaunų įsimylėjėlių istoriją, joje vieną pagrindinių vaidmenų atliko Rolandas Kazlas, kiti pagrindiniai vaidmenys patikėti jaunosios kartos atstovams Motiejui Ivanauskui ir Robertai Sirgėdaitei.
Į kino ekranus Rolandas grįžta po dešimties metų pertraukos. Aktorius patikino, kad sugrįžti į kino aikštelę buvo vienas geriausių jo sprendimų.
„Aš manau, kad aktorius turi filmuotis kuo rečiau, bet kuo įdomesniuose filmuose. Man pasirodė, kad šis filmas gali būti įdomus ir reikalingas žmogui, - savo sprendimą filmuotis paaiškino Rolandas. - Mane sužavėjo, kad Justinas kreipiasi į tai, kas svarbiausia, į širdis. Sunkiausiai pasiekiami dalykai yra jausmai. Tas Justino pasiryžimas kurti tokį jausmingą filmą mane įtikino. Tai naujas, giedras kino žvilgsnis. Paskaičius scenarijų tarytum auksinė žuvelė suspurdėjo krūtinėje.“
Filme „Širdys“ bus pasakojama dviejų jaunų žmonių meilės istorija gana neįprastoje vietoje – sanatorijoje, į kurią važiuoja širdies ligų kamuojami, stebuklo laukiantys paaugliai. Du iš jų – Saulius (akt. M.Ivanauskas) ir Milda (akt. R.Sirgėdaitė) čia atras pirmąją meilę. Šilta romantinė drama, nukelsianti žiūrovus į paskutinįjį XX a. dešimtmetį Lietuvos kino teatrus pasieks lapkričio pabaigoje.
O iki tol apie šį filmą galima išgirsti tik iš kūrybinės komandos pasakojimų. J.Krisiūnas atviravo, kad mintis sukurti šį filmą gimė dar pakankamai seniai – jis šį pasakojimą statė Rokiškio miesto teatre.
„Visą laiką galvojau, kad šią istoriją verta papasakoti platesnei auditorijai. Prabėgus penkeriems metams ši mintis vis nepaleido manęs.
Man atrodo, kad lietuviškame kine einama į atvirą komerciją, populiarųjį kiną, tad man labai norėjosi sukurti filmą, kuris turinio prasme būtų pakankamai gilus, jaudinantis, bet kartu būtų ir žiūrovams priimtinas“, - kalbėjo režisierius Justinas.
Filmavimo darbai vyko du mėnesius, visą tą laiką kūrybinė komanda gyveno Rokiškio rajone esančiame Salų miestelyje. Sąlygos nebuvo pačios geriausios – dvaras buvo apgriuvęs, lovų trūko, tad kai kam teko miegoti tiesiog ant čiužinio, Justinas įsikūrė namelyje ant ratų, o Rolandas – klebonijoje.
„Pirmas visų nusiteikimas: kas čia mūsų laukia? Po dviejų savaičių pamačiau džiugesį visų akyse. Atmosfera buvo nesveikai gera. Man atrodo, visiems patiko tai, ką daro. Kai visi eina vienu keliu, nieks nebemato buitinių problemų. Mums jos išgaravo ir mes labai džiaugėmės, kad galime sau leisti būti atviriems ir nuoširdiems“, - sakė Justinas.
Tas buities paprastumas ir provincijos nuoširdumas maloniai stebino absoliučiai visą komandą. Rolandas prisimena, kad iš pradžių vis galvojo, kas gi ne taip? „Kaimo vaikai jau iš tolo tave pamatę sako „laba diena“. To Vilniuje jau nebesutiksi. O kaimo vaikai išmokyti, kad su vyresniu reikia pirmam pasisveikinti. Net suaugę žmonės ten sveikinasi pakeldami kepurę. Tai yra labai labai gražu“, - kalbėjo R.Kazlas.
„Širdys“ – tai romantinė drama, nuo pat pirmos akimirkos pavergianti nuoširdumu. Tai pirmas tokio žanro lietuvių filmas per ilgą laiką tarpą – kurti romantinį filmą yra ganėtinai rizikinga.
„Šiuolaikinis žiūrovas baisiai bijo vieno – kad tik jam nebūtų nuobodu. Nebijokite, nuobodu tikrai nebus. Filmą galės žiūrėti visi ir vaikai ir seneliai. Filmas tikrai dinamiškas ir nenuspėjamas. Gal ir banaliai nuskambės, bet mes kūrėme širdimi, tad ir žiūrėti reikia širdimi“, - patikino Rolandas.
+8