Po 18 metų Adomas Jacovskis surengė parodą gimtajame Vilniuje: tarp svečių – ir meno elitas
Ketvirtadienio vakarą Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ atidaryta vieno ryškiausių šalies dailininko Adomo Jacovskio paroda „(ne)retrospektyva“. Į atidarymo šventę kviestinei publikai susirinko gausus būrys A.Jacovskio kūrybos gerbėjų, tarp kurių – kultūros, pramogų ir verslo pasaulio garsenybės.
Pirmąsyk po 18 metų pertraukos Vilniuje surengta A.Jacovskio paroda pakvietė susirinkusiuosius iš naujo pažvelgti į jo tapybos nuoseklumą, laiką ir vidinę įtampą, pasigrožėti lengvai atpažįstama vaizdine kalba. Jo darbuose žmogaus figūra įgauna savitą, fragmentišką formą, kurioje dėmesys skiriamas ne išorinei tikrovei, o vidinei būsenai.
Paroda „(ne)retrospektyva“, kurią kuruoja Karolis Gužas, sąmoningai atsisako aprėpti visą A.Jacovskio kūrybą – vietoje to susitelkiama į pasikartojančius motyvus ir jų kaitą, išlaikant harmoniją tarp formos ir emocijos. „Šioje parodoje svarbus ne apibendrinimas, o sugrįžimas prie esminių motyvų ir jų kaitos. Tai procesas, kuris atsiskleidžia per laiką“, – sako K.Gužas.
Naujosios parodos erdvė pasirinkta neatsitiktinai: profesorius daugiau nei 25 metus dėstė Vilniaus dailės akademijoje, todėl „Titanikas“ tapo ne tik ekspozicine, bet ir biografiškai svarbia vieta. Beje, parodą papildo naujai išleistas katalogas, skirtas Adomo Jacovskio tapybai. Leidinio dailininkas ir vienas iš sudarytojų – Jokūbas Jacovskis.
A.Jacovskio drobės laikosi atokiai nuo kasdienybės įvykių srauto, veikdamos autoriaus kuriamame sulėtintame laike. Tapyba čia tampa savarankiška erdve, kurioje vaizdas egzistuoja be pareigos komentuoti aktualijas.
„A.Jacovskio tapyboje svarbus ne pasakojimas, o būsena – tai, kas lieka tarp gesto, pauzės ir tylos“, – teigia K.Gužas.
Spalvos, tušti plotai ir lakoniška kompozicija kuria uždarą vizualinę struktūrą, kurioje svarbi ne vaizduojama situacija, o iš jos kylanti būsena. Paroda kviečia žvelgti ne chronologiškai, o kaip į nuolat sugrįžtančių temų lauką – be aiškios pradžios ar pabaigos.
+47Adomas Jacovskis (g. 1948) – scenografas, tapytojas. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1978–1993 m. dirbo Jaunimo teatro vyriausiuoju dailininku, nuo 1989 m. profesorius ilgą laiką dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Sukūrė scenografiją apie 100 spektaklių Lietuvos ir užsienio teatruose. 1983 m. apdovanotas Prahos kvadrienalės diplomu, 1985 m. pelnė Pabaltijo scenografijos trienalės I premiją. 2000 m. jam skirta
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, taip pat yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius.
Dailininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose bei kolekcijose, tarp jų – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus dailės akademijos muziejuje, MO muziejuje, Maskvos Tretjakovo galerijoje ir Centriniame A. Bachrušino teatro muziejuje, taip pat Pasaulio