Po 30 metų: Sausio 13-osios vakaras Vilniuje
Trečiadienį Lietuvoje paminėta Laisvės gynėjų diena. Ji prasidėjo akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, ryte languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Svarbiose Vilniaus vietose žvakės žibėjo iki vėlyvo vakaro.
Dėl karantino ribojimų sausio 13-osios išvakarėse nebuvo tradicinių laužų, koncerto, bėgimo nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto Vilniuje – visi tradiciniai renginiai perkelti į rugpjūtį.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas šiemet skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai. Ji įteikta šios šalies opozicijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai.
Nors dėl koronaviruso grėsmės Sausio įvykių trisdešimtmetis šalyje buvo pažymėtas daugiausia virtualiu būdu, reikšmingose Vilniaus vietose iki vakaro negeso atminimo žvakės, skirtos Lietuvos laisvės gynėjams.
Žiūrėkite Gretos Skaraitienės fotogaleriją:
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.