Po charizmatiškojo dueto „120“ kauke: kas tikra, o kas – išsigalvojimai?

Superfinalo akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Superfinalo akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
A
A

Jie neturi tobulų balsų, nedainuoja savo dainų ir scenoje kuria ne širdį draskančias emocijas, o beprotiškus šou. Projekto „X Faktorius“ nugalėtojai Dovydas LAUKYS (28) ir Šarūnas JANUŠKEVIČIUS (28) – tiesiog kitokie. Kas slepiasi po charizmatiško dueto „120“ kauke?

Faktai apie juos tiek susipynę su gandais, kad nežinia, kas tiesa, o kas – išsigalvojimai. Juo labiau kad slėpdami tikrąsias asmenybes gandus apie save skleidžia ir patys projekto nugalėtojai. Vos pasirodžiusį „X Faktoriuje“ Dovydą iškart pasivijo sekso skandalas – neva vaikinas nuogas intymiai bendravo prieš vaizdo kameras. Dovydas tikina, kad tai – įkyrios gerbėjos paskleistas melas. Dar kalbama, kad abu turi šeimas, o Šarūnas – net pusantrų metukų dukrytę. Žurnalistų paklausti, ką veikė iki projekto, vaikinai puolė pasakoti, jog Šarūnas dirbo farmacininku, o Dovydas – baristu, bet dėl dalyvavimo projekte metė darbus.

O dabar tai, kas arčiau realybės: vaikinai yra profesionalūs aktoriai. Iš Ignalinos kilusio Šarūno ir kauniečio Dovydo pavardės kelerius metus buvo aptinkamos Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklių repertuare. Tikras faktas ir tai, kad Dovydas turi močiutę Reginą, kurią meiliai vadina Baba ir kuriai pasižadėjo išbandyti laimę muzikiniame projekte.

Superfinalo akimirka
Superfinalo akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Kas esate iš tikrųjų? Ir kodėl patys apie save skleidžiate tiek gandų?

Dovydas: „120“ mes esame. Argi būtinai turime turėti darbus, vardus, profesijas, šeimas? Jei paklausčiau jūsų, kas sukūrė termodinamikos dėsnį, ar atsakytumėte? Turbūt ne, nes idėja yra aukščiau už žmogų, už jo pavardę ar šeimyninę padėtį.

Šarūnas: Kam ta realybė? Išgliaudys tave kaip riešutą ir numes tuščią kevalą – niekam nebebūsi įdomus. Paslaptingumo ir emocijos nebeliks. Asmenybė yra kliūtis perskaityti idėją.

Kas judu sieja – bendra smėlio dėžė ar mokyklos suolas? Jūs seni draugai?

Dovydas: Mūsų tėvai buvo draugai. Mes sakome, kad pažįstami esame nuo 1993-iųjų, kai abiem buvo po trejus metukus, bet iš tikrųjų tai nuo 1997 metų.

Sakote, asmenybė nesvarbu. Bet visiems juk įdomu pažinti patikusios dainos atlikėją.

Šarūnas: Absoliučiai neteisingas požiūris. Žmonės myli idėją ir kūrybą, kuri rodoma scenoje. O kas už viso to, nėra taip jau svarbu. Pavyzdžiui, ką tikro jūs žinote apie Michaelą Jacksoną? Tikrai visą tiesą? O gal tik tai, ką norėta parodyti ir pasakyti?..

Superfinalo akimirka
Superfinalo akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Ką veiksite su šita pergale? Tarkime, dainininkas būtų išnaudojęs kaip reklamą, organizavęs koncertus, leidęs albumus. O jūs? Juk nesate tipiški dainininkai.

Dovydas: Kaip nors netipiškai ją ir panaudosime. Bus siurprizas!

Šarūnas: Tikrai neapsiribosime vien albumais ir koncertais. Mūsų interesų sritis labai plati. Labai plati ir labai godi (juokiasi).

Dovydas: Mes apskritai godžiai semiame gyvenimą, todėl ir šitos pergalės iš rankų tikrai nepaleisime.

Visuose interviu kartojate, kad svarbiausia yra idėja. Kokia ta jūsų idėja?

Dovydas: Kad reikia varyti iki galo. Negailėti savęs, nebijoti išeiti iš komforto zonos ir pakišti sau pačiam kiaulę, nebijoti siekti didelių tikslų, nesivilkti pažeme...

Šarūnas: Nebijoti kritikos ir gauti per ausį, nebūti ramios būsenos. Nes rami būsena veda į stagnaciją ir degradavimą.

Dovydas: Daug kas sako, kad jei ko nors imiesi, turi tai padaryti šimtu procentų. O mes sakome, kad gyventi reikia visais 120 procentų. Ir ne mažiau! Kad apskritai į gyvenimą reikia žiūrėti kaip į nuotykį! Štai ką mes skelbiame.

Šarūnas: Na gerai, būtume nuėję į „X Faktorių“ rimtai kaip visi, darę taip, kaip paprastai yra daroma, dainavę, kaip reikia... Ok, gal ir faina... Bet kodėl negalima sulaužyti šitų tradicijų?! Jaučiate, kaip iškart skonis pasikeičia? Kaip gyvenimas pasidaro įdomesnis ir pikantiškesnis? Eidami į šitą projektą norėjome patirti nuotykį. Ir gavome jo su kaupu!

Superfinalo akimirka
Superfinalo akimirka / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Stebėtina, kad šįkart projekto nelaimėjo kokia balsinga ir iš susijaudinimo nuolat apsiašarojanti mergina... Ar ateina laikai, kai scenoje norisi matyti optimistiškus, linksmus šou?

Dovydas: Šou scenoje nėra jokia naujiena – visi garsiausi pasaulio muzikantai darydavo ir tebedaro tokius šou, kad nuo prakaito būna permirkę iki paskutinio siūlo. Sakot, pas mus dažnai verkia scenoje. Niekas toje scenoje neverkia – ašaros nesugeba išspausti, net kai tikrai reikia. Dažnas net nežino, apie ką dainuoja! Ir tai labai matosi... Juk jei dainuoji apie nepavykusią meilę, reikia, kad krioktum ant scenos atsistojęs! Kad tau kiekvienas išėjimas į sceną ir tos dainos atlikimas būtų iš tikrųjų skausmingas, kad visą dūšią atiduotum. Net neabejoju, jei šiame projekte būtų buvęs toks atlikėjas, tikrai būtų perspjovęs mus ir laimėjęs „X Faktorių“.

Šarūnas: Todėl mes ir kalbame apie tai, kad kartais maža mergaitė gali taip atlikti puikiai žinomą dainą, kad visų širdys suvirpės. Vadinasi, svarbu yra tik idėja!

Jaučiatės laimėję pelnytai?

Dovydas: Patikėkite, esame labai labai toli nuo savo geriausio varianto... Puikiai tai suprantame ir patys garsiai įvardijame – mums reikia tobulėti. Negalima pakilti į sceną ir daryti to, ką darėme mes. Negalima duoti publikai pusžalio kepsnio. Turi padaryti kokybišką produktą – visais 120 procentų.

O ką dėl viso to sako Dovydo Baba?..

Dovydas: Baba sako, kad viskas greitai pasibaigia... O mes priduriame: žmogaus tai nelieka, užtat gera idėja lieka visada.