Lapkričio 23 d. žiūrovus pasieks nauja režisieriaus Justino Krisiūno juosta „Širdys“, kurios premjera Vilniuje įvyks jau šiandien. Po dešimties metų pertraukos kine nusifilmavo Rolandas Kazlas. Aktorius, kurio kiekvieną pasirodymą gerbėjai priima su didžiausiu džiaugsmu, o į jo spektaklius bilietai išperkami kone visam sezonui.
Filme „Širdys“ pasakojama apie meilę. Kaip šiandien meilė atrodo garsiam aktoriui, jau turinčiam gyvenimo, santykių patirties?
„Gal, sakau, nieko tokio, kad po Helovinui skirtų filmų porcijos pasirodys ir tokia juosta? Nors turbūt visos jos yra apie meilę arba jos trūkumą. Net filmai apie zombius, vampyrus, monstrus ar vaikščiojančius negyvėlius, manau, irgi yra apie meilę. Vieni pasijunta nemylimi ir nusprendžia meilę pasiimti jėga, gerdami kito kraują, kiti grįžta į žemę išsiaiškinti, kodėl jų niekas nemylėjo, ir gąsdina tuos gyvuosius, kurie, negyvėlių manymu, galėjo juos mylėti, bet to nedarė. Už tą nemeilę jie atsiims su kaupu... – samprotauja aktorius.
„Beveik visos reklamos kalba apie meilę: „su meile...“, „iš meilės...“, „pagaminome su meile...“ Vienoje kokio nors meksikietiško serialo serijoje tas žodis ištariamas gal kokį šimtą kartų, jei ne daugiau. Taip ir girdžiu: „O Marija... myliu tave, tik tave! Anos, kurią mylėjau, jau nebemyliu, o dabar myliu tave ir mylėsiu taip, kaip iki šiol dar nieko nemylėjau! Ko taip žiūri į mane?! Gal jau nebemyli manęs?“ Tas žodis vartojamas menkiausiai progai pasitaikius ir be progos. Pats žodis tapo preke ar epitetu prekei girti“, – mąsto aktorius.
„Filmas – taip pat prekė, bet jame galbūt kalbama apie tai, kad ne viskas gyvenime yra perkama arba parduodama, ypač kai esi jaunas ir kupinas idealų.
Kaip aš įvardyčiau tą būseną, kuri vadinama meile? Turbūt – įkvėpimu. Šiaip, manau, neįmanoma į tai atsakyti, tai tokia begalybė su begalybe atsakymų“, – apie jausmus , kurie narpliojami filme, pasakoja R. Kazlas.