Po įvykio oro uoste Violeta Repčenkaitė negalėjo tylėti: „Ir jus kviečiu“
Praeityje buvusi garsi televizijos laidų vedėja ir sąmoningumo stovyklų organizatorė Violeta Repčenkaitė paviešino daugelį palietusią jautrią istoriją, kuri nutiko Maltos oro uoste.
Kartais žmonės taip skuba susikoncentravę vien į save, kad pamiršta elementarų gerumą, kuris nieko nekainuoja, o malonus žodis svetimam gali jiems reikšti daugiau nei galvojame. Tai patvirtina ir V.Repčenkaitei nutikusi situacija Maltos oro uoste, kurią ji aprašė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Įrašu ji sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Sėdim su dukrele dabar oro uoste ir laukiam lėktuvo į Maltą. Kaip tik prisiminiau, kad mūsų skrydis į Lietuvą lapkričio 9 dieną prasidėjo jautria pažintimi, kurią dar sėdėdama lėktuve aprašiau. Dabar, vartydama užrašus, ją prisiminiau. Dalinuosi. Svarbu.
Skrydis Malta – Lietuva.
Atsisėdome kavinės gale, kur buvo mažiausiai žmonių.
Netrukus prie staliuko šalia mūsų atsisėdo šeima: tėtis, mama ir sūnus. Berniukui gal dešimt metų. Jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl jam buvo sunku nusėdėti vietoje.
Tėvai visaip mylavo ir bučiavo sūnelį, bandė jį užimti, bet kiekvienas nusiraminimas truko trumpai.
Jau nuo tos akimirkos, kai jie atsisėdo šalia, tik vaikučiui pradėjus blaškytis ir mesti daiktus, tėvai labai jaudinosi, kad aplinkiniams gali būti nepatogu.
Girdėjau, kaip jie kuždasi, kad gal reikėtų ieškoti dar atokesnės vietos.
Ir aš nebegalėjau tylėti. Kreipiausi į juos:
„Jūs esate nuostabūs ir tvarkotės tikrai labai puikiai. Niekada negalvokite, kad kažkam sukeliate rūpesčių ar turite slėptis nuo žmonių. Jūs esate labai mylintys ir įkvepiantys tėvai. Darote viską, ką galite.“ Sakiau tai iš visos širdies.
Jų akyse sužibo ašaros. Mama pasakė, kad jiems tai labai svarbu, nes jie visada jaučiasi nepatogiai: triukšmas, žvilgsniai, nuovargis…
Jie papasakojo, kad jų situacija yra labai sudėtinga. Berniuko autizmas labai plataus spektro ir sunkus atvejis.
Jie sakė, kad seniai keliavo ir dabar norėjo pabandyti vėl. Malta jiems buvo nuostabi, todėl buvo pamiršę, kaip buvo sunku skristi pirmyn. Oro uoste viskas vėl sugrįžo.
Apsikabinome su mama stipriai, kaip artimos draugės.
Ji dėkojo, bet tikrai nebuvo už ką.
Atsisveikinome.
Ir pagalvojau: mes net nežinome vieni kitų vardų. Ir to visiškai nereikia.
Rašau todėl, kad noriu įkvėpti palaikyti nepažįstamus žmones šalia.
Empatija ir palaikantis žodis nieko nekainuoja.
O tam, kuris jį išgirsta, gali reikšti labai daug. Aš visada renkuosi pasakyti, ne tylėti.
Ir jus kviečiu: ne tylėkite. Palaikykite.
Mums nereikia keistis telefonais ar adresais.
Užtenka būti žmonėmis vieni kitiems.
Jei jau trumpam susitikome, tegu tai būna geras ir įkvepiantis susitikimas“, – rašė Violeta Repčenkaitė.
Po šiuo įrašu pasipylė susižavėjimo Violeta neslepiančių žmonių komentarai ir palaikymo žodžiai.
„Gera būtų, kad daugiau pasaulyje būtų nuostabių žmonių kaip jūs, Violeta, kad vieni kitus palaikytų, padrąsintų ir paguostų sunkiu momentu, tuomet pasaulis būtų daug nuostabesnis ir gyvent būtų lengviau!“ – rašė viena moteris.
„O, Dieve, skaitau jūsų laišką ir ašaroju. Ašaroju todėl, kad tiesiog gyslomis jaučiu tą moterį. Nes pati tai išgyvenu, kaskart, kai mano mylima dukrytė nerimauja skrydžių metu ar ypač kokioj eilėj stovint. Tik norėjau pasakyti jums ačiū ir tikiuosi, kad daugiau tokių žmonių būtų. Bet, deja, šiuo metu dar labai daug negražių žvilgsnių tenka sulaukti“, – pritarė kita.
