Po kritikos lavinos dėl nuogų krūtinių Kaune – griežtas festivalio vadovės atsakas: „Nė vienam nešovė į galvą“

Performanso metu artistės dėvėjo ilgas mėlynas sukneles, apnuoginusias jų krūtines. Toks šou elementas kai kuriuos žavėjo drąsa, o kai kuriuos piktino. Festivalio puslapyje rašoma, kad gyva instaliacija buvo kviečiama lėtam stebėjimui ir giliam įkvėpimui, žvelgiant į bekraštį dangų.

Pakilusios ant liaunų metalinių stiebų, artistės švelniai svyravo judinamos vos juntamo oro dvelksmo. Vėjui pakilus, jos šoko dangaus fone tarsi nendrės. Jos kvietė žvelgti tolyn ir pajusti oro virpesius.

Tiesa, nemažai kam būtent nuogumas paliko neigiamą įspūdį. Žmonės piktinosi, kad šiais laikais nuogybių viešojoje erdvėje – itin daug, todėl negailėjo klausimų, ar toks elementas performanse apskritai buvo reikalingas.

„Pasakykit kas nors, kad tetai suknelė truputį nusmuko“, – ironiškai rašė vienas komentatorius.

„Su kuo čia susijęs performansas, atsiprašau? Gal kas gali apšviesti?“ – klausė kitas.

Fotogalerija:

Pasakė savo nuomonę

Apie žmonių komentarus ir neįsigilinimą į performansą pasisakė ir Lietuvos šokio ir informacijos centro direktorė, festivalio „ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė.

„2026 metais didžiausią skandalą socialiniuose tinkluose kelia apnuoginta, skulptūriška moters krūtinė.

Tuo tarpu spektaklį stebi šeimos su skirtingo amžiaus vaikais, ir nė vienam nešauna į galvą, kad čia vyksta kažkas neleistino ar netinkamo.

Priešingai – auga nuostabi laisvų žmonių karta, kuri, tikiu, gebės priimti savo kūną su meile, pagarba ir be gėdos jausmo.

Tačiau šioje istorijoje svarbus ir kitas aspektas – kaip apie kultūrą kalbame viešojoje erdvėje. Žiniasklaidai norisi priminti, kad ne viskas yra verta klikbaitų. Kur kas daugiau vertės sukurtumėte pristatydami meno kūrinį, jo kontekstą, menininko idėją ir padėdami skaitytojams suprasti, o ne tik sureaguoti.

Galbūt būtent taip mažintume prarają tarp dviejų Lietuvų – tarp tų, kuriems menas yra natūrali gyvenimo dalis, ir tų, kuriems jis vis dar atrodo svetimas ar keliantis baimę. Žmonės dažniausiai neatmeta to, ką pažįsta – jie atmeta tai, ko niekas nepadėjo suprasti.

Linkiu visiems šiek tiek atsipalaiduoti. O tiems, kuriuos labiausiai sujaudino vaizdo ištraukos telefone – kviečiu pirmiausia ateiti ir pamatyti meno kūrinį gyvai. Galbūt tada atsiras daugiau konteksto, mažiau pykčio ir daugiau supratimo“, – socialiniuose tinkluose rašė G.Masteikaitė.

Plačiau savo nuomonę ji atskleidė ir portalui Žmonės.lt.

„Kilusios reakcijos po festivalį „ConTempo“ atidariusio „RoZéO“ pasirodymo suteikia dviprasmiškų jausmų. Viena vertus, liūdna, kad toks šviesus, meditatyvus ir giliai poetiškas kūrinys skaitmeninėje erdvėje buvo susiaurintas iki vienintelės detalės – apnuogintos krūtinės. Kita vertus, ši situacija kaip veidrodis labai tiksliai atspindi mūsų visuomenės būseną ir rodo, kur vis dar turime pažeidžiamų vietų.

Tie, kurie pasirodymą matė gyvai, patyrė visai ką kita. Publikos reakcija vietoje buvo nepaprastai šilta, jautri ir įtraukianti – žmonės stebėjo kūrinį užlaikę kvapą. Pagaliau, po spektaklio jautėsi ramybė, o ne pasipiktinimas. Žiūrovai, atėję į uždarą festivalio erdvę, matė visumą: vėjo judesį, atlikėjų plastiką, muzikos ir gamtos sintezę. Šiame kontekste moters kūnas nebuvo nei seksualizuojamas, nei naudojamas kaip pigus jaukas – jis tiesiog buvo natūrali, organiška tos pačios gamtos dalis“, – Žmonės.lt komentavo ji.

Paklausta, kodėl, jos manymu, dar dažnai tenka teisintis dėl nuogumo mene, G.Masteikaitė įvardija informacijos „pasimetimą“ skaitmeninėje erdvėje.

„Pagrindinė priežastis – absoliutus konteksto praradimas skaitmeninėje erdvėje. Piktinimosi banga socialiniuose tinkluose kilo ne iš spektaklio žiūrovų, o iš žmonių (ir algoritmų puoselėjamų botų), kurie renginyje nedalyvavo, o pamatė tik kelias iškirptas vaizdo įrašo sekundes. Paradoksalu: visame mieste iškabinti festivalio plakatai su ta pačia apnuoginta krūtine niekam užkliuvę nebuvo, tačiau interneto sraute, kur karaliauja greitos emocijos ir „pasipiktinimo ekonomika“, tas pats vaizdas iškart paverčiamas skandalu.

Taip pat tai rodo mūsų pačių santykio su savo ir kito kūnu atotrūkį. Mes esame pripratę prie hiperseksualizuoto, nudailinto kūno reklamoje ar populiariojoje kultūroje – ten jis laikomas norma. Tačiau kai menas parodo tikrą, natūralų žmogaus kūną kaip estetinį ar gamtišką elementą, staiga suveikia senieji tabu, nepasitikėjimas ir švietimo stoka. Menas neturi teisintis dėl to, kad yra gyvas – jis tiesiog primena mums apie dalykus, kuriuos kasdienybėje esame linkę pamiršti“, – neslėpė moteris.