Praėjusią savaitę Teherano moralės policijai sulaikius jauną iranietę Mahsą Amini, kuri penktadienį mirė, Iraną ėmė drebinti protestai. Sukrėsti brutalaus pareigūnų elgesio tūkstančiai vyrų ir moterų išėjo į gatves, kur pastarosios ėmė viešai deginti hidžabus ir kirptis plaukus. Irano pareigūnai protestus ėmė stabdyti kruvinu susidorojimu.
Praėjusią savaitę Teherane moralės policijos – specialaus padalinio, užtikrinančio griežtų moterų aprangos taisyklių, pavyzdžiui, privalomo galvos apdangalo (hidžabo) dėvėjimo, laikymąsi – sulaikyta 22-ejų Mahsa Amini buvo nuvežta į „perauklėjimo“ centrą, kur turėjo gauti „patarimų“ dėl aprangos.
Irano valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame sumontuotame saugumo kamerų vaizdo įraše matyti, kaip M.Amini griūva „perauklėjimo“ centre. Mergina mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po moralės policijos sulaikymo.
Aktyvistai teigė, kad sulaikymo metu ji patyrė smūgį į galvą, tačiau Irano valdžios institucijos, pradėjusios tyrimą, to nepatvirtino. Anot jų, Mahsos Amini mirties priežastis – po sulaikymo ištikęs „širdies smūgis“ ir koma, tačiau merginos šeima tikina, kad ji anksčiau neturėjo jokios širdies ligos, rašo CNN.
Moterys degino hidžabus, kirposi plaukus
Antradienį moterys ir vyrai ketvirtą vakarą iš eilės išėjo į gatves šalies miestuose ir miesteliuose. Protestai tęsėsi Kurdistane, aplink pagrindinius Teherano universitetus, taip pat neįprastai Teherano turguje.
Protestuotojai naikino šalies aukščiausiojo vadovo plakatus, šaukė „mirtis diktatoriui“ ir „moteris, gyvybė, laisvė“, o keliuose miestuose buvo užfiksuota, kaip demonstrantai kelia gaisrus ir bando apversti policijos automobilius.
Nepaisydamos griežtų Islamo Respublikos įstatymų, moterys nusiėmė galvos apdangalus, juos degino ira simboliškai kirposi plaukus. Tai buvo galingas pasipriešinimo aktas Irano Kermano mieste, kur moterys viešumoje privalo dėvėti hidžabus (arba galvos apdangalus).
Šie protestai yra vieni didžiausių Irane nuo 2019 metų lapkričio mėnesio neramumų, kilusių dėl degalų kainų didinimo. Čia dalyvauja daugybė moterų, o jie stebina savo mastu, žiaurumu ir retu feministiniu pobūdžiu.
Pirmieji protestai kilo šeštadienį, per M.Amini laidotuvės. Jie prisidėjo Irano šiaurinėje Kurdistano provincijoje, iš kurios ir buvo kilusi mergina. Dabar jie yra išplitę po visą šalį, pasiekę Teheraną ir didžiuosius miestus, įskaitant Raštą šiaurėje ir Bandare Abasą pietuose, taip pat šventąjį Mašhado miestą rytuose. Protestai vyksta ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Turkijoje, Italijoje. Čia gyvenančios iranietės taip pat viešai kerpasi plaukus.
Šimtai sužeistųjų ir keli žuvę
Antradienį protestuotojai rinkosi nepaisydami fakto, kad pirmadienį per protestus, kur buvo skanduojami šūkiai prieš Irano dvasinę vadovybę, kaip rodo socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai, žuvo mažiausiai trys žmonės.
Kurdistano provincijos gubernatorius Ismailas Zarei Koosha patvirtino trijų žmonių žūtį tikindamas, kad jie buvo „nužudyti įtartinai“ kaip „priešo sąmokslo“ dalis, praneša naujienų agentūra „Fars“.
Norvegijoje įsikūrusi kurdų žmogaus teisių gynimo grupė „Hengaw“ teigė patvirtinusi, kad Kurdistano provincijoje iš viso žuvo trys žmonės – po vieną Divanderės miestelyje, Sakeze ir Dehgolane.
Ji pridūrė, kad Kurdistane, kur pirmadienį taip pat vyko visuotinis streikas, buvo sužeistas 221 žmogus, o dar 250 suimta. Kad dešimtys žmonių taip pat buvo sužeisti, paliudijo ir aktyvistai. Jie kaltino saugumo pajėgas šaudžius koviniais šaudmenimis, dėl ko nukentėjo žmonės.
Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad liudininkų pasakojimai ir socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai „rodo, kad valdžios institucijos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, o Kurdistano provincijoje akivaizdžiai panaudojo mirtiną jėgą“. Paskelbtuose vaizduose matyti įnirtingi protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai, ypač Divanderėje, girdėti ir šaudymų garsai.
„Sustabdyti tolesnes valstybės vykdomas žmogžudystes“
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas einanti Nada al Nashif išreiškė susirūpinimą dėl M.Amini mirties ir „smurtinio saugumo pajėgų atsako į kilusius protestus“.
Ji teigė, kad turi būti atliktas nepriklausomas tyrimas dėl „Mahsos Amini tragiškos mirties ir įtarimų dėl kankinimų ir netinkamo elgesio“.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė: „Mūsų nestebina, kad matome, jog visų visuomenės sluoksnių žmonės Irane ryžtingai tam prieštarauja ir sako, kad tai nėra visuomenė, kurioje jie norėtų gyventi“.
Norvegijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Irano žmogaus teisės“ (IHR) direktorius Mahmoodas Amiry Moghaddamas teigė, kad šalys, palaikančios diplomatinius santykius su Iranu, turi imtis veiksmų, kad „sustabdytų tolesnes valstybės vykdomas žmogžudystes ir paremtų žmonių reikalavimus įgyvendinti savo pagrindines teises“.
Sisteminis persekiojimas
IHR teigė, kad tam tikruose regionuose saugumo pajėgos naudojo lazdas, ašarines dujas, vandens patrankas, gumines kulkas ir kovinius šaudmenis, kad „užgniaužtų protestus“.
Interneto stebėjimo grupė „Netblocks“ pažymėjo, kad per protestus Kurdistano provincijoje pirmadienį daugiau kaip tris valandas neveikė interneto ryšys, taip pat jis dalinai sutriko Teherane ir kituose miestuose.
Fotogalerija:
