Po Mindaugo Kiero žūties – atviras žmonos Jurgitos interviu: „Jaučiu, jis dabar saugo mus kaip angelas sargas“

Jurgita Kierė su vyru Mindaugu ir vaikais / Raimondos Vyšnios, Monikos Penkutės nuotraukos
Jurgita Kierė su vyru Mindaugu ir vaikais / Raimondos Vyšnios, Monikos Penkutės nuotraukos
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Dabar nuolat atsimenu Mindaugo taip dažnai kartotus žodžius: „Būk stipri.“ Jis tikrai nenorėtų, kad sulūžčiau. Mindaugas buvo mano ramstis, jo laikiausi tvirčiausiai. Bet dabar turiu pasirūpinti vaikais, tęsti jo pradėtus darbus“, – mintis ir planus, tik dar ne ilgos perspektyvos, o vos kelių artimiausių dienų, dėlioja prieš mėnesį per nelaimingą atsitikimą žuvusio ledo ritulininko Mindaugo Kiero našlė Jurgita KIERĖ (43).

Sakote, Mindaugas buvo ramstis. Į ką dabar remiatės?

Tebejaučiu Mindaugo energiją ir tai man neleidžia palūžti. Gaunu nemažai žinučių iš moterų, kurios prarado vyrus. Yra be galo liūdnų istorijų, kai po tokių netekčių tenka vartoti antidepresantus, kai gyventi nesinori... Tokios emocinės būsenos labai bijau. Bijau rytojaus... Laimei, sūnui Jurgiui mokykla iškart pasiūlė psichologinę pagalbą. Vyresnėlė dukra Marcelė rugpjūčio viduryje išvažiavo mokytis ir sportuoti į Stokholmą. Ten irgi sužinojusi apie nelaimę nuostabi bendruomenė susivienijo jai padėti.

Ką tik kelioms dienoms buvau nuskridusi pas dukrą. Matau, kaip jai reikia palaikymo. Ir man labai sunku, kad ji toli. Psichoterapeutė sakė, kad aš beveik vienu metu praradau net ne vieną žmogų, o du. Dukrą tik išleidome į Švediją, o po kelių savaičių žuvo Mindaugas. Aš pirmiausia puoliau vaikams organizuoti pagalbą, į save nelabai kreipiau dėmesio. Bet šeimos gydytoja iškart privertė užsirašyti pas psichoterapeutę, juk žmogus dažniausiai nepajėgus pats įveikti tokių gyvenimo krizių.

Socialiniuose tinkluose paprašiau, kad draugai, pažįstami ir nepažįstami žmonės pasidalytų prisiminimais apie Mindaugą. Sulaukiau tokių gražių istorijų, tokių šiltų prisiminimų, kad skaitau kiekvieną vakarą ir verkiu iš gražumo ir gerumo.

Kartą Vilniaus centre pasimetusiai aštuonmetei mergaitei Mindaugas padėjo rasti mamą. „Visą gyvenimą norėjau jam padėkoti, nes mama paskui pasakė, kad man padėjo būtent Mindaugas Kieras. Gaila, nespėjau...“ – rašo dabar jau suaugusi moteris.

Išsaugosiu tas istorijas savo vaikams. Jos man be galo padeda, palaiko.

Kokia jūsų poros istorija?

Susipažinome dirbdami sporto prekių parduotuvėje