Po „Oskarų“ – į kalėjimą: garsiam režisieriui gresia griežta bausmė

Šis „Oskaro“ nominaciją pelnęs režisierius viešai pareiškė, kad nebėgs ir ketina atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pasibaigus apdovanojimų ceremonijai.

Režisierius, prisirišęs prie savo tėvynės

65-erių Panahi, nepaisant dešimtmečius trukusių valdžios persekiojimų, užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas iš didžiausių Irano kino kūrėjų.

Praėjusių metų gruodį jis buvo nuteistas vieneriems metams kalėjimo ir dvejų metų kelionių draudimui, dėl neva "propagandos prieš režimą" kūrimo. Kalbėdamas per vertėją, Panahi savo sprendimą paaiškino itin aiškia, skelbia ladbible.com.

Kino kūrėjas pabrėžė, kad jokia tarptautinė šlovė negali nutraukti jo emocinių ir meninių ryšių su gimtąja šalimi. Jo pasiryžimas grįžti atspindi visą jo audringą karjerą lydėjusį modelį, kai kūrybinis pasipriešinimas nuolat nusveria asmeninį saugumą.

Jo režisuotas filmas „Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas“, slapta nufilmuotas Irane nepaisant valstybės vykdomos priežiūros, 2025 m. Kanuose pelnė prestižinį „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimą.

Kartu su bendraautoriumi Mehdi Mahmoudianu šis filmas pelnė dvi „Oskaro“ nominacijas – už geriausią tarptautinį filmą ir geriausią originalų scenarijų.

Tačiau Panahi apdovanojimų sezonas tapo emocinio konflikto pavyzdžiu. Reklamuodamas savo triumfą, jis susidūrė su skaudžiomis naujienomis iš Irano. Dėl regioninių konfliktų, vyriausybės nestabilumo ir interneto blokavimo jis negalėjo patikimai susisiekti su savo žmona, sūnumi ir kitais šeimos nariais, kurie vis dar gyvena Teherane.

Ryškus kontrastas tarp jo profesinės sėkmės ir asmeninės kančios nulėmė jo viešus pasirodymus nuo gruodžio mėnesio.

2023 m. vasario mėnesį A. Panahi išėjo iš Evino kalėjimo po septynių mėnesių kalinimo. Jis surengė drastišką bado streiką, protestuodamas prieš neteisėtą suėmimą, ir privertė valdžios institucijas jį paleisti per 48 valandas. Ši patirtis, pažymėta jo nepaklusnumu ir fizine auka, nulėmė jo naujausio filmo turinį.

„Aš tikrai tikiuosi, kad yra išeitis. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl aš čia esu, yra ta, kad mano buvimas kompensuoja visų tų žmonių, kurie čia būti negali, nebuvimą. O per šiuos pokalbius ir renginius galbūt galėčiau perduoti jų žinią pasauliui“, - kalbėjo Jafar Panahi „NBC News“.

Kodėl Panahi nepabėgo nepaisydamas karo chaoso

Panahi pasiryžimas sustiprėjo netgi tada, kai jo apdovanojimų kampanijos metu geopolitinė situacija pablogėjo. Šių metų kovo mėnesį, kai JAV ir Izraelio karinės pajėgos surengė smūgius Iranui, visoje šalyje nutrūko ryšys, o interneto prieiga praktiškai nustojo veikti. Nepaisydamas šio chaoso, režisierius dar labiau sustiprino savo pasiryžimą grįžti namo po „Oskarų“ apdovanojimų.

Jo atsisakymas pabėgti atspindi filosofiją, kurią jis ne kartą išdėstė interviu: palikti Iraną reikštų nutildyti ne tik savo balsą, bet ir tų nesuskaičiuojamų sulaikytų menininkų, aktyvistų ir paprastų piliečių, kurie negali laisvai keliauti ar kalbėti, balsus. Panahi savo tarptautinę platformą laiko atsakomybe stiprinti marginalizuotų žmonių balsus ir liudyti apie valstybės represijas.

Kovo 15 d. įvykusi 98-oji „Oskarų“ apdovanojimų ceremonija žymi numatytą Panahi apdovanojimų kampanijos pabaigą. Komerciniai skrydžiai į Iraną buvo sustabdyti dėl regioninio konflikto, tačiau Panahi pareiškė, kad pasinaudos visais galimais būdais grįžti namo.

Atvykęs jis susidurs su nedelsiamu areštu ir bausmės vykdymu už vienerių metų laisvės atėmimą, be to, jam gali būti pareikšti papildomi kaltinimai.

Fotogalerija: