Po Paryžiuje dramatiškai iškovoto aukso – prabilo pati Rūta Meilutytė
Paskutinę Europos plaukimo čempionato Paryžiuje dieną Rūta Meilutytė padovanojo dar vieną šventę sau ir savo šaliai, laimėjusi iki šimtųjų sekundės dalių dramatiškas 50 m krūtine rungties lenktynes.
Rūta Meilutytė yra didžiausia kada nors gyvenusi sensacija.
Šio Europos čempionato galėjo nebūti, Rūtos Meilutytės plaukime iš viso galėjo nebebūti, bet ji dar kartą sugebėjo nustebinti visus. O gal ir save, pateikusi dar vieną nuostabų reginį Lietuvos plaukimo sirgaliams bei Paryžiaus publikai, septintą vakarą iš eilės sausakimšai pripildžiusiai olimpinio vandens centro 5 tūkst. vietų tribūnas.
Žiūrovai 50 metrų baseine suošė, kai prasidėjo nuožmios 50 m krūtine finalo varžybos, kuriose 29 metų lietuvė šįkart buvo tarp favoričių, bet ne pati ryškiausia, nes atrankoje ir pusfinalyje buvo greičiau plaukusių atlečių.
Tačiau kai ateina finalas, čempionės charakteris išryškėja labiausiai.
R.Meilutytė sugebėjo finale plaukti dar greičiau nei kituose etapuose ir išplėšė auksą iki pat finišo itin dramatiškai vykusiose lenktynėse.
29,93 sek. – Rūta Meilutytė
29,94 sek. – italė Benedetta Pilato
29,95 sek. – airė M.McSharry
Emocijos prasiveržė fontanu po finišu, kai R.Meilutytė laiminga pasitaškė purslais, o netrukus laiminga atkeliavo į interviu erdvę.
– Rūta, ką išgyvenote iškart po finišo?
– Staigmena didžiausia ir džiaugsmas. Ir keista, nes tai svarbu, o kartu ir nesvarbu. Bet aš labai džiaugiuosi, išpildžiusi procesą. Daug laimės, tas momentas... Tiesiog vau! Buvo labai smagu.
– Turbūt net ir jūsų ilgoje karjeroje pirmą kartą išplėšta pergalė, kai tokie minimalūs skirtumai lėmė auksą?
– Gabūt, nežinau. Buvo labai įdomu dėl to, nes labai nesitikėjau, nes finišuojant man atrodė, kad Pilato palietė, nes abi buvome labai arti. Labai fainai buvo.
– Iškart po finišo ištryškusios emocijos – tai tarsi kažkas nusirito?
– Nežinau, nenorėčiau dabar analizuoti emocijų, nes reikia džiaugtis, kol tai yra, nes tai ateina, praeina ir nebelieka.
Tad labai smagu, džiugu, buvo įdėta daug darbo. Tiesiog visa ko kombinacija, džiaugsmas su komanda, su saviškiais.
– Ar jautėte įšokus į vandenį, kad gali būti gerai?
– Gerai jaučiuosi nuo pat pirmojo etapo. Žinojau, kad bus gerai, jaučiausi gerai, tad tikslas buvo išpildyti plaukimą.
– Ką reiškia ant krūtinės spindintis aukso medalis?
– Tai šios ilgos kelionės simbolis.
– Kelios minutės skambant Lietuvos tautiškai giesmei. Kur tuo metu lakiojo mintys?
– Ne, ne, nebuvo kažkokių minčių. Buvau tame momente, giedojau ir stengiausi žodžių nesupainioti, nežinau ar pavyko.
– Šis pasirengimas buvo neįprastas, ar dabar galima atsukti laiką ir pasakyti, ar buvo abejonių dėl dalyvavimo Europos čempionate?
– Sakyčiau, kad nebuvo minčių, jog dalyvausiu. Jos atsirado vėliau.
– Sugrįžo noras plaukti?
– Taip. Tiesiog taip įvyksta. Netgi buvo minčių, kad galbūt nebeplauksiu. Bet dabar jau supratau, kad nereikia galvoti (juokiasi).
– Ta skambanti Tautiška giesmė turbūt neša nesenstančias emocijas?
– Taip, nors suvokimas einant per gyvenimą apie šalį keičiasi. Bet savo viduje visada esu lietuvė, man visada brangi mūsų šalis, ir himnas brangus, ir žmonės. Tai – kažkas ypatinga.
– Kaip manote, kiek tokiose varžybose lemia čempionės charakteris? Atrankos ir pusfinalio etapuose buvo greitesių plaukikių, bet kai ateina lemiama kova, sugrįžta čempionė.
– Nežinau, ar čia čempionės charakteris. Aš nežinau, kas tai yra, turbūt mes skirtingai suprantame. Pagrindinis dalykas – viską atlikti gerai. Tai lemia ir kaip myli tą amatą, kaip gali išpildyti. Negalvoju apie medalius, nes čempionės vardas apkrauna. Man labiau patinka meistrystė.
– Ar dėl to, ir sakėte pradžioje „gal tai svarbu, o gal ir ne“?
– Taip, nes ką tai reiškia? Nieko nereiškia. Tačiau tuo pačiu ir reiškia. Tai toks paradoksas. Bent jau aš taip galvoju.
– Tai didelė šventė daugybei lietuvių. Dėl ko labiausiai džiaugiatės?
– Labai norėčiau padėkoti savo šeimai, savo nuostabiems broliams, artimiesiems. Tiesiog visiems, kurie mane palaiko, kurie yra arti, kurie prižiūri mano šunį, vaikams iš Vilijampolės linkėjimai.
Daug meilės, daug dėkingumo, – gera tuo dalintis šiame kelyje. Tad viskas yra svarbu ir nesvarbu tuo pačiu.
– Kaip vertinate visą Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate?
– Lietuvos komanda labai stiprėja. Labai gera matyti tiek daug mūsų plaukikų finaluose, vakar estafetėje buvome ketvirti, bet už mūsų nugaros liko tokios didelės ir stiprios plaukimo šalys kaip Italija, Prancūzija, Ispanija. Tai labai stipru mažai šaliai, kaip Lietuva. Bet mes vis parodome pasauliui, kad esame maži, bet stiprūs.
Labai gera matyti gerą atmosferą komandoje, judame labai gera linkme, labai didžiuojuosi.
– Ar aiškūs jūsų artimiausi planai?
– Niekas neaišku.
– O tai, kad 2028 m olimpinėse žaidynėse bus 50 m krūtine rungtis?
– Nežinau, gal. Žiūrėsime (juokiasi). Tikrai nežinau. Nežinau, kas bus po mėnesio.
Kitoks pasirengimas
Tai buvo trečiasis R.Meilutytės startas šiame Europos čempionate.
Šeštadienį ryte pirmą kartą šiais metais varžybose pasirodžiusi kaunietė buvo trečia atrankos varžybose (30,21 sek.), o tos pačios dienos vakare – trečia ir pusfinalio varžybose (30,05 sek.).
R.Meilutytei priklauso 2023 metais pasaulio čempionate Fukuokoke pasiektas kosminis pasaulio rekordas (29,16 sek.), bet po pernai laimėto ketvirto iš eilės aukso medalio planetos pirmenybėse, ji kiek sumažino plaukimo treniruočių apsukas.
Šiais metais Lietuvos rinktinės treneriai apie R.Meilutytės apsisprendimą dalyvauti Europos čempionate sužinojo tik birželio pradžioje, jau įpusėjus sezonui, o ruoštis varžyboms Paryžiuje Rūta šįkart nusprendė savarankiškai, be nuolatinio trenerio.
„Jaučiau, kad atėjo laikas pačiai daryti tai, ką darau labai labai ilgai. Natūraliai gavosi tokia evoliucija“, – paklausta apie sprendimą ruoštis savarankiškai, po pusfinalio paaiškino R.Meilutytė.
Sėkmingas čempionatas komandai
R.Meilutytės plaukimu baigėsi Lietuvos rinktinės pasirodymas septynias dienas vykusiose Europos pirmenybėse.
Rekordinei pagal sportininkų skaičių (19) komandai jos atnešė bangas emocijų, bet daugiau teigiamų, nes pasiekta daug solidžių rezultatų ir šalies rekordų.
Tomas Navikonis iškovojo pirmą tokio rango medalį, laimėjęs sidabrą įspūdingu finišu 200 m laisvuoju stiliumi finale, o prieš tai 100 m laisvuoju stiliumi varžybose dukart gerino Lietuvos rekordą.
16-metė Ieva Jurkūnaitė pranešė Europai apie save Europai, dukart pagerinusi šalies 200 m laisvuoju stiliumi rekordą, pati patekusi į finalą ir padėjusi užimti ketvirtą vietą komandai mišrioje estafetėje.
Pasiekti šeši finalai, tarp jų penki asmeninėse varžybose, o taip pat pagerintas ne vienas Lietuvos rekordas.
- Rūta Meilutytė laimėjo auksą 50 m krūtine finale
- Tomas Navikonis laimėjo sidabrą 200 m laisvuoju stiliumi finale;
- Lietuvos komanda užėmė 4 vietą mišrių estafečių varžybose 4 po 200 m laisvuoju stiliumi;
- Lietuvos vyrų ketvertas finišavo penktoje pozicijoje per 4 po 200 m laisvuoju stiliumi estafetę;
- Čempionato debiutantė Ieva Jurkūnaitė užkopė į penktąją vietą 200 m laisvuoju stiliumi finale;
- Kotryna Teterevkova užėmė šeštą vietą 200 m krūtine finale;
- T.Navikonis buvo aštuntas 100 m laisvuoju stiliumi finale.