Po paviešintų įžūlių žinučių – pirmąsyk prabilo jas rašiusi Juozo Statkevičiaus mama Vanda: „Atsirado...“
Nuo antradienuo vakaro internete visų akys krypsta į Juozo Statkevičiaus mamos Vandos Statkevičienės ir menininkės Danguolės Pečiukonytės-Juan Font kontfliktą. Pastaroji pažėrė kritikos dizaineriui po to, kai šis televizijos laidoje neigiamai asiliepė apie lietuvių įpročius, o žinomo vyro mama iškart stojo mūru už sūnų.
D.Pečiukonytė-Juan Font, po savo pasisakymų apie J.Statkevičių, antradienio vakarą sulaukė V.Statkevičienės žinučių lavinos, kuriose pastaroji nevengė panaudoti riebių žodžių. Menininkę ji vadino baisia ir teigė, kad ši niekada nesulauks populiarumo.
Tiesa, internete pasklido teorija, kad galbūt tokias žinutes Danguolei siuntė ne pati Juozo mama Vanda, tačiau ši patvirtino, kad už viso to stovi tik ji.
„Man atrodo, kad visos mamos už savo vaikus stotų. Ir čia atsirado pavyduolė. Dabar pradės rašinėti visiems: ką jis blogai pasakė, ką įžeidė, ką neteisingo išsakė“, – portalui tv3.lt sakė Vanda.
Minėtam portalui V.Statkevičienė taip pat teigė, kad susirašinėjimu viešinimu Danguolė galimai tenori susilaukti dėmesio.
„Atsiranda tokių, kurios nori save išreklamuoti – niekas jų nemato, niekas nepažįsta. Nežinoma panelė, pabėgusi iš Lietuvos, bet labai mylinti Lietuvą… Tegu galvoja, ką nori. Aš turiu teisę savo vaiką apginti. Ką noriu, tą rašau, ir visai nekreipiu dėmesio, žinokit. <…> Bet ji neturėjo teisės viešinti mano žinutės. Kad paviešino – tai jau jos problema. Aš nė kiek nesijaudinu“, – tv3.lt tęsė Vanda.
O paklausta, ar nesigaili, kad apskritai rašė tas žinutes, V.Statkevičienė patikino, jog savo žodžių išsižadėti tikrai nežada. Tiesa, pridūrė, kad galbūt jų turinys buvo kiek aštrus, tačiau visą tai nurašė emocijoms.
Primename, kad gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ J.Statkevičius negailėjo kritikos lietuviams.
„Tiesiai pasakysiu – Lietuvoje vis dėlto viskas apie maistą, apie ėdalą, apie pilvą. Amen. Taškas. Ir galiu tą patvirtinti šimtu procentų todėl, kad ne madų šalis, ir kai manęs visi klausia: o ar Lietuva per 30 metų pasidarė madingiausia, ar žmonės madingiausi? Gal ten yra keletas žmonių, kažkokia saujelė, iš kurių pusė netikrų, tik dekoracija, kaip pas mus muzikiniame teatre“, – taip gyvenimo būdo laidoje rėžė garsus Lietuvos dizaineris ir teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.
Šis ir kiti laidoje nuskambėję pasisakymai sukėlė diskusijas internete. Griežtą atsaką Juozui parengė menų pedagogė D.Pečiukonytė-Juan.
„Juozas Statkevičius: „Lietuvoje viskas apie ėdalą ir apie pilvą. Taškas’’ Šios dienos visuose portaluose nuskambėjusi frazė, manau, sukrėtė ir papiktino ne vieną. Žmogui, kuriam rūpi tik jo skudurai, jis pats ir jo „neįkainojami’’ darbai, nenustoja niekinti, žeminti, šmeišti ir purvais drabstyti mūsų nuostabios šalies.
Personos ego užkilo jau taip aukštai, kad, pasijuto visagaliu ponu Dievu ir teisia, smerkia savo vardu visą Lietuvą. Ir amžinai verkia, verkia, verkia ir verkia dėl negautų medalių, neįvertinimo, neišauktinimo, kaip koks darželinukas, po pakakojimo ant puoduko, negavęs čiulpinuko. Dėl pilvo ir ėdalo, tai apskritai juokinga – visi jo storiukai, video ir filmukai tik apie ėdalą ir sukasi: mamuko kotletai, riebūs ir dideli, mamuko kugelis – dar riebesnis ir daug, barščių sriuba, bulviniai blynai…..
Juozukai, matyt, tu čia pats save omenyje ir turėjai, bet vėl ant tos vargšės Lietuvėlės išsiliejai. Ponas ne tik, kad jokių medalių nenusipelnė, bet tokiai asabai reikėtų apskritai atimti ir lietuvišką pasą, nes gi vis tiek pagal jį visur yra geriau, nei Lietuvoj. Bet, kažkodėl, niekur kitur gyventi taip ir neišskrido. O jau moterys mūsų kokios baisios, o jau skonio neturi, o jau visos storos, o jau, kaip Prancūzijoj faina, o, jau kaip jis ten mylimas, gerbiamas ir šlovinamas, tik ne gimtinėje.
Juozukai, gi keliavai po pasaulį, gi matei, kad gražesnių ir stilingesnių už lietuvaites moterų nėra, gi tų pačių Prancūzijos kaimukuose moteriškučių stiliaus baisumas toks, kad bėgti norisi atgal į Vilnių, gi matei, bet vis tiek vemi ant savų. Gal nebuvai Ispanijoj, gal nebuvai Portugalijoj, gal tikrai nematei, kaip čia ėda ir koks maisto kultas? Gi čia moteris geriau paės, tavo žargonu kalbant, bet sijono naujo tikrai nenusipirks. O lietuvė? Geriau nepavalgys, bet suknutę tikrai įsigys.
Tai aš manau, kad tokie garsūs ir labai dažni pasisakymai yra tik nežemiško susireikšminimo, pižoniškumo ir arogancijos kliedesiai. Su Juozu Statkevičiumi 90-taisiais, tais laikais pačiam prestižiškiausiame visose Baltijos šalyse taikomosios dailės technikume, studijavau odos dizainą ir avalynės modeliavimą, o jis – drabužius.
Man buvo 16 metų ir jau tada supratau ir labai matėsi ant jo galvos povo plunksnų karūna, bet, kaip gyvenimas parodė – bet koks povas vis tiek su vištos šikna vaikšto. Mano vyras – katalonas, neapsakomai myli mano gimtinę. Ir, jei tik yra proga užsienyje mane kam nors pristatyti, jis, išdidžiai pabrėždamas, sako: – Mano žmona iš pasakiško grožio šalies, mažos, bet tokios žalios, su tūkstančiais dangaus mėlynumo ežerais, kur moterys nuo ryto iki vakaro pasitempusios, išsipuošusios, ilgom kojom ir geltonom kasom, kalba pačia dainingiausia kalba planetoje.
Ir dar jis vis pabrėžia, kad mums, lietuviams, labai pavydi laisvės, to nepriklausomybės nuo nieko jausmo, kurio Katalonija vis dar neturi. Kai, kiekvieną savaitgalį, pirmas nubudęs, bėga ruošti man kavos ir ją atnešdamas į lovą užleidžia mano tautišką giesmę, aš verkiu iš laimės! Gal todėl, kad emigranto dalia sustiprina meilę gimtinei, o gal todėl, kad svetimas žmogus taip nuoširdžiai myli svetimą šalį, nežinau. Todėl, kai matau tokius „Juozukus’’, man jie gali būti kokie tik nori genijai, aš jų negerbiu ir niekada negerbsiu. Man jie net, galiu pasakyti, šlykštūs. Jei jis taip varytų ant Katalonijos, katalonu būdamas, manau, kad turėtų emigruoti, gal net ir į mėnulį. Šlovė Lietuvai, šlovė Lietuvos moterims ir šlovė Lietuvos „ėdalui’’!“ – rašė ji.
