Po Seimo kirčio LRT – įsiuto ir žinomi žmonės: kreipėsi į visuomenę su svarbiu prašymu

Į nemalonią situaciją sureagavo ir garsūs žmonės. Jie socialiniuose tinkluose ne tik išreiškė nepritarimą tokiam pasiūlymui, bet ir ėmė raginti pasirašyti peticiją.

Abejinga neliko ir komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.

„Bičiuliai, labai svarbu pasirašyti, o užtruksit kelias sekundes!!!!“, – rašė D.Filmanavičiūtė.

Apie Lietuvos valdžios daugumą ir jos sprendimus prakalbo ir keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus.

„Dar nei viena Lietuvos valdžios dauguma nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo tokia niekam tikusi. Prasta. Jie nieko nekuria. Jie tik griauna. Griauna, tai, kas gerai vekia, kas kuria vertę. Jie kiršina žmones. Yra bailūs, tušti ir netoliariagiški. Susitepę. Riboti.

Dar ne viena valdžios dauguma nuo Nepriklausomybės atkūrimo manęs taip nepiktino ir neliūdino. Apima neviltis matant ir girdint šiuos žmones.

Kol kas turiu tik peticiją, tik tokį įrankį išreikšti savo pasipiktinimą jais. Ir Facebook sieną. Menki instrumentai, sutinku. Kol kas tik tiek. Bet visuomet būna kažkokia pradžia. Ir kantriausiems kantrybė baigiasi“, – dalijosi žinomas vyras.

Apie spaudos laisvę ir peticijos pasirašymo svarbą prakalbo ir verslininkė Nora Lapinskienė. Ji teigė, kad beveik dešimt metų buvo žiniasklaidos atstove, tad puikiai žino visą situaciją.

„Spaudos laisvė NĖRA tik žurnalistų reikalas.

Aš buvau abiejose „barikadų“ pusėse, todėl noriu, kad mane išgirstumėt.

Dažnai tik žiniasklaida gali išsaugoti tiesą, laužyti tylą, kelti nepatogius klausimus, atskleisti nusikaltimus. Bet jeigu tas tiesos sergėtojas priklauso nuo valdžios – jis nebegali būti drąsus..

Beveik 10 metų buvau žiniasklaidos atstove, „vaidenausi“ beveik visose Lietuvos televizijose, visada vadovavausi savo sąžine, niekada niekam nepataikavau ir neapkalbėjau nekaltųjų. Niekada nesu gavusi vadovų nurodymų apie ką galiu kalbėti/pasakoti, o apie ką – ne. Esu sudirbusi ne vieną politiką, iš skirtingų partijų, esu pasišaipiusi iš Lietuvos galingųjų, turtingųjų ir įtakingųjų. Bet nei dėl vieno reportažo nesu gavusi pastabų iš darbdavių. Todėl visada galėjau savo žiūrovui papasakoti, parodyti TIESĄ!

LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, turi būti nepriklausomas nuo politinės valdžios, kad galėtų atlikti savo svarbiausią vaidmenį — objektyviai informuoti visuomenę! Jei valdžia galės laisvai keisti direktorių ar daryti kitą įtaką, rizikuojame, kad LRT taps politinės propagandos instrumentu — tai bus ne tik LRT, bet ir visos Lietuvos žiniasklaidos laisvės nuosmukis. Visuomet ir visur sprendžiant svarbius klausimus reikalingas daugumos sprendimas, kodėl šiuo atveju norima padaryti kitaip???

Saugodami LRT nepriklausomybę, saugome demokratiją!

Pasirašykit peticiją, kol nevėlu“, – ragino N.Lapinskienė.

Pasirašyti peticiją skatino ir komikas Paulius Ambrazevičius.

„Ateinu šiandien į LRT, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ filmavimai, sutiktas kolega sako – „žinok, ten toliau eksponuojama krepšinio pasaulio čempionato taurė!“.

Gali būti, kad esu pirmas žmogus iš Liepalotų, ją laikęs rankose. Nišinė kategorija, bet kategorija.

O kad įrašas nebūtų visai be reikalo – pasirašykite peticiją prieš LRT politinį užvaldymą, nes nereik apsimest, kad čia kažkas kažko gero ar naudingo visuomenei tais pakeitimais nori“, – dalijosi P.Ambrazevičius.

Apie tai, kad pasirašė peticiją prakalbo ir laidų vedėjas Haroldas Mackevičius.

„Aš pasirašiau, pasirašykite ir Jūs“, – nedaugžodžiavo garsus vyras.

Situacijai abejingas neliko ir muzikos žurnalistas Ramūnas Zilnys.

„Niekada nieko čia neprašau, bet šiandien paprašysiu. Pasirašyti užtrunka pusę minutės. Pasirašykite. Svarbu.

„Matome, kad šis įstatymo projektas teikiamas lygiagrečiai su kitose Baltijos valstybėse vykstančiais procesais, pavyzdžiui, Estijoje kur radikali populistinė partija siekia panaikinti visuomeninį transliuotoją. Tai panašu į sinchronizuotą veikimą siekiant sumažinti žiniasklaidos laisvę regione“, – rašė žinomas žurnalistas.

Žmonės.lt primena, kad R.Žemaitaičio inicijuotomis pataisomis siūloma lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, tam nustatant pusės transliuotojo tarybos balsų kartelę vietoje dabartinės dviejų trečdalių.

Pats politikas pripažino, kad svarstant projektą Seime reikės nustatyti, kad LRT vadovo atleidimui reikėtų daugiau nei pusės tarybos narių balsų, tai yra bent septynių iš 12. Pati LRT taryba paragino išlaikyti dabartinę kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

„Nemuno aušra“ taip pat siūlo, kad dėl įstaigos vadovo atleidimo būtų sprendžiama slaptu balsavimu.

Seimas valdančiųjų balsais įstatymo projektui po pateikimo pritarė ketvirtadienį, dabar jis bus svarstomas parlamento komitetuose.

Seimas šią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Tai reiškia, kad LRT 2026, 2027 ir 2028 metais bus skiriama 79,6 mln. eurų.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės ir opozicija visa tai vadina nederamu politikų kišimusi į LRT veiklą, pastaroji dėl priimamų pokyčių žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.