Po senaisiais plokštelių studijos varvekliais vėl skamba džiazas
Bernardinų sodo kaiminystėje, ramioje senamiesčio vietoje įsikūrusi ir dešimtmečius tylėjusi legendinės Vilniaus plokštelių studijos salė vėl atveria duris. Birželio 2 d., šeštadienį, 19 val. į istorinę vietą kviečia trijų kartų džiazo muzikantai – publikai puikiai pažįstamas Vytautas Labutis ir Mindaugas Vadoklis bei jaunosios kartos veidai Jonas Gliaudelis, Domas Žeromskas ir Aurelijus Užameckis.
Koncertas taps proga išgirsti ir įsidėmėti jauniausią kvinteto narį Domą Žeromską, kuris netrukus išvyks studijuoti prestižiniame Berklio muzikos koledže Bostone. Tarp koncerte skambėsiančių kūrinių nemažai Domo autorinių kompozicijų, sugulsiančių į jau ruošiamą leidybai kompaktinę plokštelę. Įrašuose pavasarį talkino ir koncerte grosiantys kolegos ir atlikėjai iš JAV, Švedijos, Jungtinės Karalystės.
Domas džiazo studijas pradėjo pas Olegą Molokojedovą, jį greitai pastebėjo Vytautas Labutis, įtraukęs į savo ansamblių veiklą. Vienas jų, „Silent Blast“, tapo kūrybine laboratorija ne vienam jaunuoliui bei kelialapiu į Lietuvos ir užsienio didžiuosius festivalius. Šios grupės festivalių sąraše “Nisville” (Serbija), “Kiev Unity Jazz Festival” (Ukraina), “Jazzkaar” (Estija), “Lotos Jazz” (Lenkija).
„Šio koncerto ypatybė – intymus atlikėjo ir klausytojo santykis, lemiamas erdvės, tai unikali galimybė pajusti muzikantų kuriamą energiją peržengus saugaus atstumo ribas.“ – sako D. Žeromskas.Ne mažiau produktyvūs ir kiti grupės nariai. Aurelijus Užameckis skamba debiutiniame džiazo maištininkų „Džiazlaif“ albume, muzikos gerbėjai pripažino Jono Gliaudelio darbą „Cabin in The Woods“.
Koncerto vaizdo įrašas keliaus į internetą, panašaus pobūdžio koncertų metų įrašytą medžiagą, ko gero, teko matyti grupės „Snarky Puppy“ gerbėjams.
Atskiro pasakojimo verta koncerto erdvė. Šį rudenį Vilniaus plokštelių studija būtų minėjusi savo 60-metį. Tiesa, pirmieji įrašai atlikti dar S. Konarskio gatvėje veikusioje studijoje, į pastatą tuometiniame Jaunimo sode studija perkelta 1962-1964 m. Laikas paliko savo pėdsakus, iki šių dienų išliko tik originali lubų akustikos varveklinė architektūra. Po ja 1969 m. gimė pirmoji lietuviška stereofoninė plokštelė – R. Sipario „Romansai“, 1972 m. Valstybiniame akademiniame dramos teatre įrašytas pirmasis spektaklis – J. Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“, 1974 m. plokštele virto pirmasis miuziklas – „Velnio nuotaka“, 1988 m. išleista pirmoji lietuvių roko grupės „Antis“ plokštelė, 1990 m. pasirodė pirmasis skaitmeninis įrašas – operos „Borisas Godunovas“ fragmentai. Manoma, kad nuo 1962 iki 1991 m. studijoje gimė apie 1000 plokštelių.
Istorinės pastato šaknys veda į XIX a. pradžią. Dabar jame veikia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuris rūpinasi Dainų šventės ir šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos...“ organizacija.