Po sensacingo interviu užsienio influenceriui – prabilo lietuvis Bernardas: cepelinų „baliai“ ir darbas su britų elitu

Žmonės.lt susisiekus su Bernardu, šis patikino, kad influencerį sutiko Paryžiaus mados savaitės metu.

„Mados namai KENZO mane pakvietė į istorinį įvykį. Pirmą kartą prekės ženklo istorijoje svečiams buvo atvertos paties įkūrėjo Kenzō Takada rezidencijos durys. Vienos pertraukos tarp renginių metu, skubėdamas į kitą susitikimą, gatvėje sutikau SosaLDN, kuris mane maloniai užkalbino“, – su Žmonės.lt dalijosi jis.

Fotogalerija:

Jis neslepia, kad nors mados savaitėse dalyvauja kasmet, šiųmetės Paryžiaus mados savaitės renginys jam paliko neišdildomą įspūdį.

„Vizitas šioje privačioje erdvėje tapo ryškiausiu sezono prisiminimu. Esu pratęs prie mados šou šurmulio, tačiau galimybė prisiliesti prie vieno ryškiausių mados vizionierių asmeninio gyvenimo – reta privilegija. Labiausiai mane nustebino kontrastas: namų ramybė visiškai neatitiko Kenzo mados estetikos.

Visi žinome Kenzo dėl septintajame dešimtmetyje sukeltos revoliucijos – jo kūryba visada buvo energinga, spalvinga ir kupina kūrybiško chaoso. Tačiau jo namai – tikra asmeninė šventovė. Vos peržengus slenkstį, visas mados pasaulio triukšmas ir ryškių raštų drama išnyksta. Čia vyrauja absoliuti ramybė, tikras „zen“ pojūtis, kurį sustiprina japoniškas sodas ir meditacijos oazė.

Nors ši erdvė spinduliuoja tylą, ji tikrai nėra „tyli“. Tai prieštaravimų kupina vieta: kadaise čia rinkdavosi mados elitas (įskaitant Karlą Lagerfeldą) ir vykdavo legendiniai vakarėliai. Visgi didžiausią įspūdį paliko tai, kad būdamas pačioje Paryžiaus širdyje, pasijutau tarsi Japonijoje. Kenzō Takada rezidencija yra tobulas pavyzdys, kaip turint skonį ir išteklių, galima susikurti savo gimtųjų namų atspindį bet kuriame pasaulio krašte“, – tikina jis.

Lietuvio Bernardo Garbačiausko istorija išties įspūdinga – vos penkiolikos jis išvyko mokytis į Hamburgo muzikos ir teatro universitetą, o septyniolikos tęsė mokslus prestižinėje muzikos mokykloje Niujorke „The Juilliard School“, vėliau sekė darbas Londone, pasaulyje gerai žinomame žurnale „Vogue“.

Vėliau kūrėjas, gyvendamas Londone, nusprendė tęsti magistro studijas dainų rašymo srityje. Studijų metų užmegztos pažintys padėjo susipažinti su įtakingais muzikos pasaulyje žmonėmis, patekti į daugelio atlikėjų trokštamas įrašų studijas.

Save laiko tikru patriotu

Visgi nors gyvenimą kuria užsienyje, jis apie Lietuvą visada puikiai atsiliepia ir tikina visada buvęs didžiulis patriotas.

„Lietuvą palikau būdamas vos penkiolikos, tačiau jaučiu stiprų norą savo indėliu atsidėkoti tėvynei. Tai kyla iš gilaus dėkingumo mano proseneliams – Lietuvos partizanams, kurie kovojo už šalies laisvę. Būtent jų pasiaukojimas man atvėrė duris į pasaulį ir suteikė galimybę siekti karjeros kūrybinėse industrijose pasaulinėje erdvėje.

Dirbdamas mados pasaulyje supratau, kad mano patriotiškumas gali būti net ryškesnis gyvenant svetur. Mados industrija yra sukoncentruota keturiose sostinėse – Londone, Niujorke, Milane ir Paryžiuje. Kadangi sukuosi pačiame šių miestų centre, turiu unikalią platformą skleisti žinią apie Lietuvą. Net dirbdamas britų Vogue, Harper’s Bazaar, ELLE ar Esquire žurnaluose, rengdavau kolegoms lietuviškus pusryčius: vaišindavau tėvų įduotu naminiu sūriu ir skilandžiu“, – dalijasi jis.

Savo namus Londone jis taip pat vadina savotiška „Lietuvos ambasada“, kadangi ten dažnai apsilanko ypatingi svečiai ir tvyro lietuviška aura.

„Čia dažnai lankosi dizaineriai, stilistai ir redaktoriai, kuriuos visada pasitinku su šaltibarščiais ar cepelinais. Jau tapo tradicija, kad kasmet per „Euroviziją“ rengiu „cepelinų balių“ – draugai juokauja, jog mano virtų cepelinų jie laukia labiau nei paties dainų konkurso. Kartais pasvarstau, kad galėčiau atidaryti restoraną, nes prašymų sąrašas pagaminti lietuviškus patiekalus jau nusidriekė metams į priekį.

Tačiau, atmetus juokus, patriotiškumas man yra neatsiejama identiteto dalis. Neseniai lankydamasis Kenzō Takada rezidencijoje Paryžiuje, apie tai kalbėjausi su Sidney Toledano (LVMH grupės vadovu, buvusiu Dior CEO). Kenzō Takada paliko Japoniją būdamas 25-erių, tačiau pažvelkite į jo kūrybą ar namus – ten visur gyva Japonija. Tikiu, kad nesvarbu, kiek vadinsime save „pasaulio piliečiais“, gimtoji šalis yra mūsų pamatas. Negerbti savo kilmės man tolygu negerbti savęs.

Už šias vertybes esu dėkingas savo tėvams, kurie visada primindavo apie valstybines šventes ir prosenelių kovas už tėvynės laisvę. Galbūt todėl mano brolis pasirinko tarnystę Lietuvos kariuomenėje, o aš, nors ir nevilkiu uniformos, su pasididžiavimu nešu Lietuvos vardą per mados sostines. Kad ir ką sutikčiau, į klausimą „Iš kur tu?“ visada su šypsena ir pasididžiavimu atsakau: „Aš iš Lietuvos“, – neslepia Bernardas.

Dabar atlikėjas ne tik kuria muziką, bet tai derina ir su darbu gerai žinomuose britų mados žurnaluose „Harper‘s Bazaar“, „Elle“, „Cosmopolitan“ ir „Esquire“.

Bernardas savo sėkmę bandė ir 2020-aisiais, „Eurovizijos“ atrankose su kūriniu „Dad, don’t be mad at me“. Jis į Lietuvą tuomet grįžo specialiai dėl atrankos.

Jo socialiniuose tinkluose, kur jis neretai dalijasi turiniu apie madą, susirinkę daugiau nei 15 tūkst. sekėjų. Net ir neseniai išplitusiame vaizdo įraše jis stengėsi parodyti savo polinkį į madą ir skleisti žinutę apie lietuvių mados pojautį.

„Norėjau atkreipti dėmesį į tai, kas dažnai lieka mados pasaulio paraštėse. Mes nuolat kalbame apie didžiąsias mados sostines, bet nepelnytai pamirštame Baltijos šalis. Dirbdamas šioje industrijoje, natūraliai esu išugdęs akį estetikai ir galiu tvirtai pasakyti: Lietuvoje matau nepaprastai daug grožio ir unikalaus stiliaus pojūčio.

Jei kas nors bandytų prieštarauti, pasitelkčiau paprastą matematiką. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai žmonių, o vien Londone – virš 9 milijonų. Tad mūsų visa šalis sudaro vos trečdalį miesto, kuriame dabar gyvenu. Pabrėžiu – miesto, ne šalies. Tačiau proporciškai, eidamas Vilniaus gatvėmis, sutinku kur kas daugiau stilingų, estetiškai „susitvarkiusių“ žmonių nei kai kurių miestų centruose, kuriuos pasaulis vadina mados sostinėmis.

Lietuva turi milžinišką potencialą tarptautinėje scenoje. Su tikslingomis investicijomis ir strategišku šalies / Vilniaus miesto pozicionavimu, Vilnius galėtų tapti nauja, geidžiama mados kryptimi. Tai – ne tik kūrybinė ambicija, bet ir milžiniška galimybė auginti Lietuvos ekonomiką. Sėkmės atveju laimėtų visi: gamybos sektorius, viešbučiai, restoranai, logistikos bei e-komercijos sektoriai“, – tikina pašnekovas.

Dėmesį jis atkreipia ir į kai kuriuos mažesnius miestus, pavyzdžiui, Kopenhagą, kuri vos per keletą metų užsitikrino „neoficialios“ penktosios mados sostinės vardą.

„Panašiu keliu užtikrintai eina Berlynas, Dubajus, Seulas ar Rijadas. Šie miestai mados industriją mato ne kaip „tuštybės mugę“, o kaip galingą verslo ekosistemą. Šiandienos vartotojai nebesivaiko vien garsių logotipų – jie ieško autentiškumo ir kokybės. Lietuva turi būtent tai, ko šiandien trokšta pasaulis: autentiškumą. Visi mano užsieniečiai draugai, kurie yra svečiavęsi Lietuvoje sako tą pati: „Lietuva – tai neatrastas Europos deimantas!“

Aš visiškai nenustebęs, kad tokie miestai kaip Rijadas ar Dubajus investuoja milžiniškus išteklius į madą. Jie supranta, kad mada kuria šalies įvaizdį ir pritraukia aukštos pridėtinės vertės kapitalą. Dažnai pamirštame, kad mada yra vienas didžiausių verslo sektorių. Pavyzdžiui, čia kur dabar gyvenu, Jungtinėje Karalystėje, mados industrija generuoja didžiausią pajamų dalį iš visų kūrybinių industrijų. Todėl ypatinga skaitinu ir Lietuvos investitorius atžvelgti dėmesį į Lietuvos mados industrijos potencialą pasaulinėje rinkoje ir pradėti tai vertinti kaip rimtą ekonominę galimybę, o ne tuštybę.

Mūsų lietuviškos sėkmės istorijos kalba pačios už save: pažiūrėkite į „Vinted“ imperiją ar „Broken Planet“ fenomeną. Turime naująją kartą, tokius kūrėjus kaip Gabrielė Mockevičiūtė ar Airida Skrick, kurių darbai priverčia didžiuotis. Taip pat negalime pamiršti Juozo Statkevičiaus – jis įrodė, ką įmanoma pasiekti su ribotais ištekliais, net neturint mados sostinės infrastruktūros po ranka. Vilnius turi visas kortas tapti kitu dideliu mados atradimu. Aš užtikrintai tuo tikiu“, – šypteli jis.

Nors savo profesinį kelią mados industrijoje jis pradėjo nuo britų “Vogue“, o vėliau ilgą laiką dirbo tokiuose prestižiniuose leidiniuose kaip „Harper’s Bazaar“, „ELLE“ bei „Esquire“, šiandien Bernardas daugiau fokusuojasi į veiklą socialiniuose tinkluose.

„Patirtis didžiuliuose leidiniuose leido iš vidaus perprasti mados verslo mechanizmus ir paskatino sukauptomis įžvalgomis dalintis plačiau.

Šiandien man priklauso didžiausias mados naujienų kanalas „TikTok“ platformoje, turintis beveik pusę milijono sekėjų. Neseniai pati platforma oficialiai pripažino mano kanalą vienu iš keturių įtakingiausių mados srityje visame pasaulyje. Šis pripažinimas atvėrė dar daugiau durų: buvau vienas iš keturių teisėjų prestižiniame „TikTok“ mados dizaino konkurse, o mano analizės bei komentarai nuolat cituojami tokiuose leidiniuose kaip „Vogue Business“, „Forbes“ ar „The Daily Mail“.

Taip pat vedžiau mados naujienų laidą, kurioje kas savaitę kalbindavau įtakingiausius industrijos lyderius. Mano pašnekovų sąraše – tokios asmenybės kaip Rachel Tashjian, „The Washington Post“ mados kritikė, ir Laia Farran Graves, garsiųjų mados mados istorijos knygų „Little Book of Prada“ bei „Little Book of Gucci“ autorė.

Turėjau garbės kalbinti ir Moną May – kultinio filmo „Clueless“ kostiumų dailininkę, pasaulyje tituluojamą 90-ųjų kino mados karaliene, bei Emily Zak, kuri ilgą laiką ėjo pasaulinio madų šou skyriaus vadovės pareigas žurnale „Vogue“ (Head of Fashion Shows). Šie pokalbiai ne tik suteikė gilių įžvalgų mano auditorijai, bet ir dar labiau įtvirtino mano ryšį su aukščiausia mados industrijos lyga.

Greta turinio kūrimo, aktyviai veikiu kaip konsultantas – padedu mados ženklams bei dizaineriams formuoti komunikacijos ir viešųjų ryšių strategijas. Taip pat man labai svarbu ugdyti ateities profesionalus, todėl esu kviestinis lektorius garsiausiuose mados universitetuose, įskaitant „London College of Fashion“ ir „Istituto Marangoni“, – tikina jis.

Pastaraisiais metais vyras sulaukė ir reikšmingų įvertinimų – žurnalas “Campaign“ jam skyrė „Media Week Award“ apdovanojimą, dėl kurio jis buvo įtrauktas į JK žiniasklaidos “30 Under 30“ sąrašą.

„Lietuvos skaitytojams galiu paaiškinti, kad „Campaign“ žurnalas komunikacijos pasaulyje yra prilyginamas industrijos „biblijai“ – tai svarbiausias leidinys reklamos, žiniasklaidos ir rinkodaros profesionalams. Patekti į jų kasmetinį geriausių jaunųjų talentų sąrašą yra aukščiausio lygio britų industrijos pripažinimas, patvirtinantis, kad tavo darbas daro realią įtaką globaliai medijų erdvei.

Šį gegužės mėnesį esu pakviestas į LOGIN 2026 – Baltijos šalių didžiausią konferenciją Vilniuje, kur vesiu pranešimą apie ateitį mados komunikacijos srityje (The Future of Fashion Media). Visus susidomėjusius, kviečiu asmeniškai susitikti LITEXPO rūmuose gegužės 28-29 d.“