Po šiurpios nelaimės Toskanoje prabilo Redita Dominaitytė – teko kviesti sraigtasparnį: „Angelai mane saugojo...“

Naujienų portalui Žmonės.lt R.Dominaitytė pasakojo, kad ši išvyka buvo suplanuota jos gimtadienio proga. Tad kartu su draugų kompanija leidosi po svajingąją Italiją.

„Šiais metais nusprendžiau savo gimtadienį švęsti Toskanoje. Turiu draugų kompaniją, su kuria važinėjame dviračiais, tai jau ne pirmoji mūsų kelionė. Labai fainas formatas, kai su dviračiais keliauji per kempingus ir tokiu būdu susipažįsti su šalimi bei aktyviai praleidi laiką. Šiais metais pasirinkome Toskaną – nuostabų Italijos regioną. Aplankėme Florencija, Pizą. Pirmas tris dienas buvo daugiau pažintinės išvykos po miestus“, – Žmonės.lt pasakojo R.Dominaitytė.

Pasak Reditos, bėgant metams geriausia gimtadienio dovana jai tampa nauji įspūdžiai, patirtys ir pasaulio pažinimas.

„Buvo labai graži kelionės pradžia, nes ir savo gimtadienį atšvenčiau draugų rate – labai jaukiai ir smagiai. Manau, kad vyresniems žmonėms ypač smagu atrasti tokius dalykus, aktyviai švęsti gimtadienius, kaupti įspūdžius ir emocijas iš kelionių, o ne tiesiog sėdėti prie stalo ir rinkti dovanas“, – dalijosi garsi moteris.

Pagrindinis tikslas Toskanoje buvo pažinti regiono miestelius keliaujant dviračiais. „Vėliau prasidėjo mūsų žygis po pačią Toskaną – aplankėme ir Sieną, ir daug kitų labai gražių, tarsi nutapytų vietovių. Tikrai visiems rekomenduoju aplankyti Toskaną. Vis dėlto tai yra kalnų kraštas, tačiau tie kalnai nėra labai aukšti – tai ne Alpės. Reljefas gana banguotas, yra pakilimų ir nusileidimų, bet jie gana švelnūs ir svetingi. Toskana yra labai mėgstama dviratininkų. Keliaujant tikrai matėme jų daug, taip pat gausu kelių ir įvairių maršrutų. Kraštas nuostabus, o oras tobulas – apie 20 laipsnių todėl važiuoti dviračiu yra tiesiog neįtikėtinai gera patirtis. Viskas nuostabu – maistas, kultūra, patys miesteliai. Visa Toskana žavi tuo, kad kiekviena kalva ar net nedidelė kalvelė turi savo senovinę pilį, kiparisų alėjas, upes ir giraites, sukurdama visiškai „Gladiatoriaus“ vertus vaizdus, o visa tai dar papildo tobulas oras.“

Būdama Toskanoje, Redita su draugais pavakarieniavo ir turėjo dieną užbaigti jaukiu vakaru prie jūros.

„Su ta pačia draugų kompanija dar turėjome pavakarieniauti, o kita mūsų stotelė jau buvo pajūris – pakrantė, kuri nuo kalno jau buvo matoma. Po pietų visi gražiai sėdome ant dviračių, ir, žinote, pats smagiausias jausmas yra minti nuo kalno, kai galutinė stotelė jau matosi ranka pasiekiama ir nereikia daugiau kilti į viršų“, – pasakojo ji.

Kaip teigia pati Redita, galimai ji važiavo per dideliu greičiu ir per staigiai sustabdė dviratį, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ji prarado sąmonę.

„Kadangi maršrutai tikrai pritaikyti dviratininkams, tai čia labiau atsitiktinumo ir situacijos klausimas. Aš buvau tarp dviejų porų, tačiau visi laikėmės saugaus atstumo, todėl buvome šiek tiek nutolę vieni nuo kitų. Daug detalių tiksliai negaliu pasakyti, kartais net pati jaučiu, kad prisiminimai nėra visiškai aiškūs, nes įvykio metu nukritau ir buvau praradusi sąmonę. Man atrodo, kad galbūt šiek tiek per greitai įsibėgėjau ir per staigiai nuspaudžiau stabdį, bet tai tik mano versija. Po to viskas įvyko labai greitai: kūlversčiai, kritimas ir visas įgytas pagreitis turėjo savo pasekmes“, – apie skaudų nutikimą Žmonės.lt pasakojo ji.

Ji pabrėžė, kad visos apsaugos priemonės buvo naudojamos, nes jų komandoje tai – griežta taisyklė: „Mano pagrindinė apsauga buvo didelis šalmas, kuris, deja, po incidento buvo sulūžęs, o akiniai nuskriejo kažkur nežinia kur.“

Nutikus nelaimei, draugai iškart iškvietė greitąją pagalbą, tačiau dėl sunkiai prieinamos vietos teko kviesti net sraigtasparnį. Visgi moteris pasakodama apie situaciją teigia prisimenanti tik keletą akimirkų, nes vis prarasdavo sąmonę.

„Aš pati dalį įvykių žinau tik iš pasakojimų, nes po incidento atsibudinėjau fragmentiškai – kai ką mačiau, kai ką girdėjau, tačiau visko tiksliai atkurti negaliu. Labai pasisekė, kad mūsų draugų kompanijoje buvo žmogus, kalbantis itališkai, todėl iš karto buvo iškviesta greitoji pagalba. Kadangi tai įvyko kalnų viršūnėje, netoli mažo miestelio Tirli, į kurį sudėtinga privažiuoti, buvo iškviestas sraigtasparnis. Vėliau pradėjau prisiminti tam tikrus momentus. Labai įsiminė italė paramedikė, moteris ilgais plaukais, kuri ekstremalioje situacijoje mane bandė stabilizuoti, kol aš buvau pusiau sąmoninga, o draugai visą laiką ramino. Tada mane išskraidino sraigtasparniu, ir man labai pasisekė, nes artimiausias miestas, iš kurio buvo iškviestas straigtasparnis, buvo Siena“, – pasakojo moteris.

Moteris džiaugėsi patekusi į gerai dirbančių medikų rankas ir itin modernią ligoninę.

„Šiame regione daug dviratininkų ir kitų aktyvaus sporto entuziastų, tai medicinos pagalba čia yra tikrai aukšto lygio, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Taip pat džiaugiuosi, kad turėjau tarptautinę draudimo kortelę, todėl neliko jokių problemų. Viskas buvo sutvarkyta sklandžiai. Taip pat man pasisekė, kad patekau į didelę universitetinę ligoninę, panašią į Santariškes Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

Suteikus reikiamą pagalbą paaiškėjo, kad moteris išvengė rimtų sveikatos sutrikimų: „Ligoninėje man buvo atlikti visi tyrimai ir peršviesti vidaus organai. Gera žinia ta, kad rimtų sužalojimų nenustatyta: nebuvo nei stiprių lūžių, nei vidaus organų pažeidimų. Visgi veide liko nemažai nubrozdinimų, taip pat nuskilo trys dantys, kurie sužeidė burnos ertmę. Galiausiai tai buvo savotiška sėkmės istorija – man prireikė tik kelių išorinių siūlių, o dauguma jų buvo viduje, burnoje.

Taip pat buvo stipriai sutrenktos rankos, tikėtina, dėl smūgio kritimo metu. Šiuo metu jos yra jautriausios, tačiau nervai nepažeisti. Vėliau medikai pastebėjo, kad rankų judesių kontrolė kiek suprastėjo, todėl buvo atliktas MRT ir tomografija, kurie parodė nedidelį mikroįtrūkimą kaklo slankstelyje. Visgi slauga buvo išskirtinė. Viso gydymo metu buvau labai gerose rankose, todėl galiu pasakyti, kad man tikrai pasisekė. Šis incidentas labiau atrodo rimtas iš išorės, nei yra iš tikrųjų“, – dalijos pašnekovė.

Kalbėdama apie sunkiausią nelaimės momentą, ji teigė, kad būdama svetimoje šalyje, intensyvios terapijos skyriuje, išgyveno visišką bejėgiškumo ir vienišumo jausmą.

„Būnant svetimoje šalyje, reanimacijos arba skubios pagalbos zonoje, šalia turėjau telefoną, o draugai padėjo ir lydėjo mane, tačiau į intensyvios priežiūros skyrių niekas nebuvo įleidžiamas. Tuo metu supratau, kad rankos buvo taip stipriai sužalotos, jog negalėjau pajudinti nė piršto ir net paspausti mygtuko, kad išsikviesčiau pagalbą ar paprašyčiau stipresnių nuskausminamųjų. Visa tai sukėlė visišką bejėgiškumo jausmą, kuris buvo vienas sunkiausių visos patirties momentų. Dabar rankos jau po truputį atsigauna, bet kai kurie pirštai vis dar turi nejautrą ir nevisiškai pilnai funkcionuoja, todėl tuo metu net negalėjau nei parašyti, nei paskambinti, nei duoti jokio ženklo, o gulint vienai ir negalint bendrauti, labai stipriai išryškėjo supratimas, kaip svarbu žmogui šalia turėti kitą žmogų, kuris tiesiog palaikytų už rankos“, – atvirai dalijosi ji.

Pasak garsios moters, šioje kelionėje atšventė net gi du gimtadienius: „Tai – absoliuti sėkmės istorija, mano antras, o gal net ir trečias gimtadienis. Gegužės 9-oji man tapo ypatinga diena, kai galiu sakyti, kad angelai mane saugojo, nes scenarijus galėjo būti visiškai kitoks, o ypač jei nebūčiau dėvėjusi šalmo ar būtų susiklosčiusios kitos aplinkybės. Šiandien dar labiau vertinu gyvenimą.“

Grįžimas į Lietuvą taip pat nebuvo iškart sklandus, medikai griežtai uždraudė skristi lėktuvu, todėl teko ieškoti kito leistino ir jos gyvybei nepavojingo sprendimo.

„Italų medikai įvertino, jog su tokiomis traumomis tai būtų per didelė rizika dėl slėgio ir dar per ankstyvo etapo. Todėl teko atidėti grįžimą ir ieškoti kito sprendimo. Labai pasisekė, kad draugai dar buvo likę ir galėjo parvežti mane automobiliu į Lietuvą. Dėl kaklo mikroįtrūkimo buvo kilę nemažai diskusijų, ar išvis galima mane transportuoti, todėl viskas vyko itin atsargiai, su įtvarais ir tik komfortišku automobiliu. Italų medikai labai profesionaliai vertino situaciją, nuolat tikrino, peržiūrėjo tyrimus, ir galiausiai, išrašę išsamų dokumentų paketą bei paskyrę vaistus, vis dėlto leido grįžti sausumos transportu su sąnarių įtvarais ir visomis apsaugomis“, – aiškino Redita.

Moteris tikina, kad savo sienos ir namai tikrai padės greičiau pasveikti. Tiesa, pranešus gerbėjams apie atšaukiamą spektaklį dėl patirtos traumos, ją itin nustebino gerbėjų reakcijos.

„Jaučiu labai stiprų žmonių palaikymą – netikėtai sulaukiau daugybės žinučių, klausimų, siūlymų padėti, gėlių, ir tai iš tiesų mane šiek tiek nustebino. Atrodo, visuomenėje įvyko kažkoks didelis judesys, daug šilumos ir dėmesio, nors mano tikslas buvo tiesiog atsiprašyti žiūrovų dėl nukelto spektaklio ir susitvarkyti darbus. Dabar visa tai virto didžiuliu palaikymu, kurio net nesitikėjau“, – kalbėjo pašnekovė.

Visgi gydymas dar nesibaigė – vyksta reabilitacija ir laukia tolimesnis sveikimo bei išvaizdos atstatymo etapas.

„Šiuo metu laukia kitas etapas – suplanuotas vizitas pas neurochirurgą. Šią savaitę turėsiu konsultaciją, kol kas esu su kaklo įtvaru, o burnos siūlės pamažu gyja ir tirpsta. Vėliau, kai viskas pilnai sugis, prasidės ir atstatomosios bei grožio procedūros“, – kalbėjo moteris.

Kvietimas į spektaklį „Menopauzė“

Šis nutikimas pakoregavo ir darbų planus – Reditai teko perkelti spektaklį „Menopauzė“ į rugsėjo mėnesį. O tiems, kurie nenori laukti rudens, Redita turi ypatingą kvietimą – birželio 20-ąją atvykti į Lietuvos pajūrį, kur bus galima ne tik pasidžiaugti jos sugrįžimu į sceną, bet ir kartu švęsti gyvenimą.

„Dėl šios situacijos turėjau nukelti spektaklį, kuris man yra labai svarbus. Vilniuje jis buvo sulaukęs nemažo žiūrovų dėmesio. Šią žinutę viešinau ne tam, kad sulaukčiau užuojautos, o tam, kad atsiprašyčiau žiūrovų, kurie mus palaiko ir myli mūsų darbus. Kol kas nei vienas bilietas nebuvo atšauktas, ir tai man kelia didžiulį dėkingumą bei pasididžiavimą žmonėmis, kurie palaiko teatrą ir mano kūrybą.

Man labai svarbi teatro veikla. Myliu žiūrovus. Mano pagrindinis tikslas – kad žiūrovai, kurie laukia „Menopauzės“ spektaklio ir žiūri mano tinklalaides, sugrįžtų, ypač į pasirodymą Palangoje birželį, prie jūros, kai jau būsiu atsigavusi. Stengsiuosi per mėnesį visiškai atsigauti ir tikiu, kad ten spektaklį jau galėsiu parodyti 100 procentų pasirengusi. Ten planuojame sukurti stiprų, energingą vakarą su moterų bendryste, palaikymu ir atviru pokalbiu apie menopauzę, kuri aktuali ne tik moterims, bet ir vyrams. Tai bus gyvenimo šventė, kupina bendrystės, džiaugsmo ir buvimo kartu, o ši patirtis dar kartą primena, kaip svarbu vertinti žmones, santykius ir gyvenimą“, – su šypsena kvietė moteris.