Po skyrybų Violeta Malevska-Štenger sužibėjo kaip modelis kailinių pristatyme
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje vyko itin moteriškas renginys: dailiosios lyties atstovės prasidėjus žiemai domėjosi nauja kailinių kolekcija, o kai kurios iš jų netgi tapo modeliais.
„Daulora“ kailių kolekcijos pristatyme „Comfort Hotel LT“ dalyvavo visas būrys kviestinių moterų, tarp kurių buvo galima pamatyti ir Violetą Malevską, kuri sutiko tapti viena iš kolekciją pristatančių modelių.
Pasiteiravus, ar drąsu buvo apsispręsti tapti kailių kolekcijos modeliu, V.Malevska atviravo, kad labai bijojo, tačiau galiausiai pasiryžo.
„Pasakysiu nuoširdžiai – labai baisu. Sutikau, paskui gailėjausi (juokiasi), bet nebebuvo kur dėtis. Paskutinįkart scenoje su aukštakulniais buvau prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Su drauge netgi juokavau – patapau manekene vos ne pensijoje“, – šypsojosi Violeta, kuri prieš daugiau kaip dvidešimt metų buvo išrinkta gražiausia Lietuvos lenkaite, o „Mis Lietuva 1991“ tapo pirmąja vicemis.
„Esu mažo ūgio, todėl tasai grožio konkursas buvo visiškas atsitiktinumas: įkišau nosį į rusų dramos teatrą, o ten mergaitės pasiūlė mane išmatuoti. Visa tai buvo visiškas atsitiktinumas. Pagal visų tituluotų gražuolių istoriją esu paties mažiausio ūgio“, – juokėsi Violeta, kurios ūgis dalyvaujant konkurse buvo 167 centimetrai, o kiek vėliau specialių pratimų dėka moteris teigė paaugusi kelis centimetrus.
Pasiteiravus, ar pati dėvi kailinius, moteris neslėpė, kad nors gaili gyvūnų, natūralaus kailio gaminiams neatsispiria.
„Mėgstu dėvėti kailinius – mūsų žiemos tikrai šaltos, todėl jokios striukės nešildo taip, kaip kailiniai. Turiu mamos karakulio kailinius: nors jie jau gerokai padėvėti, bet labai smagūs. Mėgstu kailines apykakles ir kepures – labai myliu gyvūnus, bet negaliu atsispirti natūraliam kailiui. Iš dirbtinio turiu tik tam tikrų drabužių detalių, bet ne kailinius, nes dirbtinis pluoštas niekada neatstos tikro kailio, kad ir kaip gerai bebūtų padarytas“, – įsitikinusi ji.