Sulaukusi 80 metų mirė viena sėkmingiausių Prancūzijos popmuzikos žvaigždžių Françoise Hardy, praneša „The Guardian“.
Apie jos mirtį pranešė jos sūnus Thomas Dutroncas. Jis savo instagrame parašė „mama išėjo“.
F.Hardy nuo 2004 m. sirgo limfos vėžiu ir daug metų gydėsi radioterapija. 2015 m. pablogėjus jos būklei, jai trumpam buvo sukelta dirbtinė koma, o nuo to laiko ji turėjo kalbos, rijimo ir kvėpavimo problemų. 2021 m. ji pasisakė už eutanaziją, sakydama, kad Prancūzija yra „nežmoniška“, nes neleidžia šios procedūros.
M.Hardy gimė 1944 m. nacių okupuotame Paryžiuje. Būdama 16 metų ji gavo dovanų pirmąją gitarą ir pradėjo rašyti savo dainas, jas atlikti gyvai ir dalyvauti atrankose į įrašų kompanijas. 1961 m. ji pasirašė sutartį su „Disques Vogue“.
Įkvėpta prancūziškojo šansono stiliaus - dainuojamų baladžių, taip pat besiformuojančių aštresnių popmuzikos ir rokenrolo stilių, Hardy tapo pagrindine yé-yé stiliaus, dominavusio XX a. vidurio Prancūzijos muzikoje, dalimi. Šis stilius buvo pavadintas pagal to meto anglakalbių grupių pomėgį skanduoti „yeah“, o F.Hardy prisidėjo prie jo atsiradimo: ankstyvoji daina „La Fille Avec Toi“ prasidėjo angliškais žodžiais: „Oh, oh, oh, yeah, yeah“.
1962 m. pasirodžiusi baladė „Tous les garçons et les filles“ buvo jos proveržis ir buvo parduota daugiau nei 2,5 mln. kopijų; ji, kaip ir ankstyvieji singlai „Je Suis D'Accord“ ir „Le Temps de L'Amour“, atsidūrė Prancūzijos topų viršūnėse. 1963 m. F.Hardy atstovavo Monakui „Eurovizijos“ dainų konkurse ir užėmė penktąją vietą.
Dėl didėjančios šlovės Europoje ji pradėjo perrašinėti savo repertuarą įvairiomis kalbomis, taip pat ir angliškai. Jos 1964 m. daina „All Over the World“, išversta iš „Dans le Monde Entier“, tapo vieninteliu Jungtinės Karalystės Top 20 hitu, tačiau jos šlovė išliko Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje.
F.Hardy grožis ir meistriška estetika, apimanti ne tik švaraus silueto siuvinius, bet ir laisvalaikio stiliaus drabužius, mezginius, roko stiliaus džinsus ir odą, apibrėžė XX a. prancūziško stiliaus lengvumą. Ji tapo tokių dizainerių kaip Yves'as Saint Laurent'as ir Paco Rabanne'as mūza, taip pat buvo dažnas mados fotografų, tokių kaip Richardas Avedonas, Davidas Bailey ir Williamas Kleinas, fotografuojamų mados fotografijų objektas. Vėliau dizainerė Rei Kawakubo pavadino savo prekės ženklą „Comme des Garçons“ pagal F.Hardy dainos eilutę.
F.Hardy buvo daugelio 60-ųjų metų popmuzikos žvaigždžių, įskaitant „Rolling Stones“ ir Davido Bowie, garbinimo objektas. Bobas Dylanas 1964 m. albumo „Another Side of Bob Dylan“ įrašuose apie ją parašė eilėraštį.
Dėl finansinių nesutarimų Hardy paliko „Disques Vogue“ ir 1970 m. pasirašė trejų metų sutartį su „Sonopresse“. Šiuo kūrybiškai turtingu laikotarpiu ji kartu su brazilų muzikantu Tuca įrašė 1971 m. labai gerai įvertintą albumą „La Question“ ir toliau leido leidinius įvairiomis kalbomis, tačiau pasibaigus sutarčiai jos šlovė sumenko ir sutartis nebuvo pratęsta.
Septintojo dešimtmečio viduryje ji su partneriu, muzikantu ir aktoriumi Jacques'u Dutronc'u, daugiausia dėmesio skyrė sūnaus Thomas auginimui. 1977 m. išleidusi albumą „Star“, Hardy vėl pradėjo leisti albumus, ir ne visada entuziastingai priėmė funk, disco ir elektroninės popmuzikos garsus. Ilgesnę pertrauką devintajame dešimtmetyje nutraukė 1988 m. išleistas „Décalages“, kuris buvo laikomas paskutiniuoju jos albumu, tačiau 1996 m. ji sugrįžo su „Le Danger“, pakeitusi savo paletę į nuotaikingą šiuolaikinį roką. Ji išleido dar šešis albumus, kuriuos užbaigė 2018 m. išleistu „Personne D'Autre“.
