Po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas
Penktadienį mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga. Vyras pralaimėjo kovą su sunkia liga ir mirė eidamas 90-uosius metus.
Vytautas Girdzijauskas gimė 1930-ųjų balandžio 19-ąją Bulzgeniškiuose, Jurbarko rajone. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos filologijos fakultetą, 1955 m. – J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Dėstė Vilniaus statybos technikume.
Už antitarybinę veiklą 1957 m. buvo suimtas, 1957–1960 m. kalėjo Sibire, Taišete. 1961–1974 m. dirbo technologu Skaičiavimo mašinų gamykloje, Sveikatos ministerijoje. 1974–1990 m. Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos redaktorius, vėliau ilgą laiką dirbo redaktoriumi Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. 1992 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1998 m. buvo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentu. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1974 m.
V. Girdzijauskas yra parašęs ir išleidęs septynis romanus – „Žmonės man buvo geri“ (1973), „Laimingųjų laimė“ (1975), „Ką mylėti“ (1992), „Palūkėk, mirtie“ (2000), „Valinčius“; „Profesorius Pelėsis“ (2005), „Danguje kitaip“ (2013), penkias novelių knygas – „Trys moterys ir vienas vyras“ (1971), „Vienas prieš vieną“ (1981), „Šimtmetis lyg mirksnis“ (1997), „Tokia moteris – lobis“ (2005), „Žiemos metafizika“ (2010), autobiografinės prozos knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“ (1994), tris eseistikos knygas – „Palangos dienoraštis“ (2004), „Trylika tekstų apie vieną gyvenimą“ (2009) ir „Palangos dienoraštis, 2001–2012“ (2018).
Sudarė ir parengė Žemaitės autobiografiją ir apsakymus (2005), J. Biliūno apsakymus ir literatūros kritiką (2007), B. Gražulio rinktinę, Liudo Dovydėno raštus (6–8 tomus).
Rašytojas buvo apdovanotas Žemaitės (1995), G. Petkevičaitės-Bitės (2002), Juozo Keliuočio (2009) ir Petro Cvirkos (2010) literatūrinėmis premijomis.