Po Tanzaniją keliavę Vaida ir Ignas Krupavičiai: „Sužinojome labai keistų dalykų“
„Mums patinka netikėtumo faktorius, todėl turistų pramintais takais nevaikštome“, – šypteli prieš metus kelionės į Tanzaniją bilietus įsigiję ir praėjusį rudenį į egzotišką vienuolikos dienų nuotykį leidęsi LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius (39) ir jo žmona projektų vadovė Vaida (35). Kai už lango žiema, visuomet gera sugrįžti į šiltą nuotykį!
Kilimandžaras, Zanzibaras bei afrikietiška kultūra pulsuojantys maži miesteliai – apie juos svajoja ne vienas užkietėjęs keliautojas. Bilietus į Afriką Ignas su Vaida įsigijo dar 2020-ųjų lapkritį.
„Juokaudami tada susižvalgėme – savaitė Tanzanijoje ar Zanzibare atsieis pigiau negu Palangoje. Viešbutyje gali ir už dvidešimt dolerių nakčiai apsistoti, maistas nebrangus, jei per daug neįsitrauki į turistinius maršrutus ir tą patį, ko atvykai, gauni kitais būdais, su visais skrydžiais kelionė gali nebrangiai atsieiti. Pats ėmiausi ją planuoti ir tai man pavyko padaryti nuo A iki Ž“, – pasakoja Ignas.
Per ilgus metus įgyta patirtis aktyvių atostogų išvykusiai porai pravertė – į Tanzaniją jie leidosi neapsikrovę daiktais, pasiėmę tik tai, kas būtiniausia. „Keliaujant užteko kuprinės. Ne tos turistinės „iki ausų“, bet pačios paprasčiausios. Afrikoje naudojomės vietiniu transportu, nuomojomės motorolerį, todėl ant nugaros vežiojomės tik būtiniausius daiktus.“
Po aštuonias valandas trukusio skrydžio nusileidusi prie Kilimandžaro kalno, kur numalšinti kopimo troškulio atvyksta galybė turistų, kopti reikalingų įrankių pora neišsitraukė. „Ne alpinizmo pamokų vykome, o ir laiko rodėsi tam per maža. Svajojome parsivežti kuo daugiau įspūdžių – tad apžiūrėję keletą aplinkinių miestelių patraukėme į nacionalinius parkus.“
Užuot leidęsi į tradicinį safarį, kuriam skirti dvi tris dienas su nakvyne turistams siūlo vietiniai, abu pasielgė paprasčiau – autobusu kirto žymiuosius parkus. „Kratėmės gal vienuolika valandų, tačiau gavome vietas pačiame priekyje, sėdėjome šalia vairuotojo. Šis, jei sutikdavo kokį liūtą, sustodavo. Pamatėme visus gyvūnus, kuriuos norėjome, ir nusprendėme, kad to užtenka.“
Žydromis pakrantėmis viliojančiame Zanzibare Vaida su Ignu išsinuomojo motorolerį.
„Atostogos buvo intensyvios, be jokių gulinėjimų, bet tokie esame iš prigimties – nenusėdime vietoje. Tanzanijoje daug kas turistams paruošta, tik mokėk dolerius ir važiuok, tačiau pasikonsultavus su vietiniais laiką galima praleisti įdomiau. Mums taip keliauti pasirodė priimtiniausia. Greitai pramokome kelias elementarias vietinės kalbos frazes, tad užmezgėme ryšį. Mažesniuose miesteliuose iš pradžių jautėmės kiek nejaukiai dėl įsmeigtų tenykščių žvilgsnių, bet netrukus supratome – reikia ne laukti, kol kas nors prieis paklausti, ko atvykai, bet patiems kalbinti, domėtis kultūra. Iš karto į tave žiūri kaip į žmogų, norintį įsilieti.
Adaptavomės ganėtinai greitai. Nepaisydami skirtumų, visi norėjome bendrauti, buvo įdomu. Sužinojome ir labai keistų dalykų. Vienoje vietoje pamatėme moterį, stalą nusikrovusią buteliukais neišgerto alaus. Iškart vietinių paklausėme, kodėl tokiame karštyje ji sėdi pasidėjusi tiek daug alaus. „Nežinojote, kad mūsiškės mėgsta šiltą alų?“ – juokėsi šie. Tik vėliau mums pasakė, kad taip damos parodo savo statusą, neprieinamumą. Nusiperka dešimtį buteliukų ir pamažu gurkšnoja.
Visko mūsų kelyje pasitaikė. Vieną dieną mažame miestelyje sugedo motoroleris, kol jį taisė, mums buvo pasiūlyta pasižvalgyti po vergų urvus. Tikrai neįprasta patirtis. Jei pasiteiraudavome, ką pamatyti, vietiniai mielai padėdavo. Jautėmės ne tik saugiai, bet ir prisilietę prie žmonijos šaknų. Juk sakoma, kad Tanzanijoje radosi pirmieji mūsų protėviai“, – pasakoja Ignas.
Tanzanijos turizmą dabar abu prisimena su šypsena.
„Kai kurios paslaugos – neįtikėtinos. Pavyzdžiui, gali nusipirkti paketą – turtingai arba varganai sutikti saulėlydį. Jei matysi saulę, besileidžiančią pro palmių šakas, mokėsi mažiau, o jei atitinkamai pakrapštysi kišenę – būsi nuvežtas atokiau, kur ji leidžiasi į vandenyną, ir išvysi puikų saulėlydį. Žmonių išradingumas – beribis“, – prisimena laidų vedėjas.
Šalyje koronaviruso padariniai jautėsi pažvelgus į kai kuriuos per „Airbnb“ programą nuomojamus kambarius, namus ar butus. Daug Tanzanijos gyventojų, kurie prieš pandemiją vykdė statybas, darbų nebaigė. Matydami, kad pritrūko žaliavų, įsirengė pirmus aukštus, o kitus paliko ateičiai. Viename panašių namų teko apsistoti ir Ignui su Vaida.
„Kambariai pirmame aukšte buvo puikūs, viskas šauniai įrengta, tiesiog išorės vaizdas kiek neįprastas. Nors ir egzistuoja didžiuliai kultūrų skirtumai, pasikartoja viena tiesa – kuo vargingiau žmonės gyvena, tuo platesnės šypsenos. Greitai pats susimąstai, kokios tavo problemos, apie ką galvoji. Savianalizė tokiose kelionėse vyksta nuolatos“, – šypsosi Ignas.
Kai pora vyko į Tanzaniją, koronaviruso plitimą fiksuojančiame žemėlapyje visa zona buvo pažymėta pilkai. „Mažai kas čia tiki pandemijos rimtumu, kalba apie žoleles, vietinius būdus vyti tą ligą. Paradoksalu, tačiau opozicijos lyderiai tvirtina, kad Tanzanijos prezidentas Johnas Magufuli, eidamas šešiasdešimt antruosius metus, mirė būtent nuo Covid-19. Manoma, kad šalis iki šiol nepateikia visų duomenų“, – pasakoja laidų vedėjas.
Fotogalerija:
+19