Po to, kas įvyko per paskutinę kelionę su „Bolt“ – Vaitulionis nebeištvėrė ir siūlo išeitį: „Gal tada kažko imsis?“

S.Vaitulionis viešai pasidalino savo kelionės su „Bolt“ pavežėju patirtimi, kuri iššaukė platesnę diskusiją. Komunikacijos specialistas teigė, kad jo užsakymą priėmęs ir jį vežęs pavežėjas sukėlė kelias avarines situacijas bei jį namo vežė visiškai jam nežinomu maršrutu.

„Klausiau, kur mane veža, nes važiavome man nežinomu maršrutu. Tačiau jis nekalbėjo jokia kalba. Moka tik žodį „no“ (liet. ne, – aut. past.). Buvo ir porą avarinių situacijų, beveik taranavo kelias mašinas sankryžoje – šioje kelionėje man jau tapo norma važiuoti, kai tau signalizuoja kiti eismo dalyviai ir girdėti stabdžių cypimą“, – socialiniuose tinkluose situaciją nupiešė Saugirdas.

Portalui Žmonės.lt susisiekus su S.Vaitulioniu, šis atkreipė dėmesį, kad šių metų pradžioje įsigaliojęs įstatymas įpareigoja paslaugas teikti valstybine kalba. Tačiau „Bolt“ platforma besinaudojantys pavežėjai šį įstatymą sėkmingai apeina.

„Trečiųjų šalių pavėžėjai neretai apsimeta kurčnebyliais – užsiklijuoja specialius lipdukus, kad jiems nereikėtų kalbėti. Tačiau krūva žmonių dalijasi istorijomis, kai tie patys neva „kurtieji“ puikiausiai kalba telefonu, kai jiems kažkas paskambina. Taip jie apeina reikalavimą mokėti kalbą. Bet man kyla klausimas, kaip jie gauna leidimą dirbti ir kaip jie praeina paties „Bolto“ kontrolę? Juk juos platforma privalo patikrinti. Tai gal kažkas kitas už juos praeina ir jie keli vienu automobiliu važinėja?“ – svarbius klausimus kėlė S.Vaitulionis.

Kiekvieną dieną po kelis kartus „Bolt“ paslaugomis besinaudojantis Saugirdas jau spėjo susipažinti su platformos niuansais. Paaiškėjo, kad vairuotojai nėra oficialūs „Bolt“ darbuotojai, o tik partneriai, todėl dalis atsakomybės neretai nukrenta nuo jų pečių.

„Kontrolės mechanizmas čia yra visiškai pražiopsotas ir aš kalbu ne apie vienkartinį atvejį. Problemos pastebimos nuolatos. Dar pamenu seniau, pasirinkus brangesnį „Comfort“ kelionės variantą, dažniausiai atvažiuodavo lietuviai, nes reikėjo turėti geresnius automobilius. Tačiau dabar vairuotojų iš trečiųjų šalių pilna ir ten. Todėl skirstymas kategorijomis visiškai nieko nebeišsprendžia“, – Žmonės.lt sakė Saugirdas.

Pasiteiravus, ar dėl vis pasikartojančių situacijų S.Vaitulionis kreipėsi į „Bolt“, jis teigė, kad jie visada pateikia standartinį atsakymą, o reali situacija nesikeičia.

„Bolt“ puikiai žino, kad jie yra praktiškai monopolistai, todėl sau leidžia atsakyti: „Na, atsiprašome, spręsime...“ Ir lygiai tas pats kiekvieną kartą. Esu gavęs 10 eurų atgal už kažkurią kelionę, bet problema juk daug gilesnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar ir toliau naudosis „Bolt“ paslaugomis, Saugirdas teigė, kad dažnai vartotojai neretai tampa jų teikiamų paslaugų įkaitais, nes būtent ši platforma turi daugiausia vairuotojų.

„Vartotojai čia irgi yra tam tikri įkaitai. Todėl, kad, pavyzdžiui, jeigu tu, kaip ir aš, gyveni toliau nuo miesto centro, turi problemą bandydamas išsikviesti, tarkime, „Uberį“. Ten mažai vairuotojų, neretai reikia laukti apie 40 minučių. Tai tas požiūris „nepatinka – nevažinėk“ nėra sprendimas. Mums gali daug kas nepatikti, bet mes esam tam tikrų aplinkybių ar situacijų įkaitai“, – Žmonės.lt sakė S.Vaitulionis.

Vienintelę išeitį šioje situacijoje Saugirdas mato tik masinį žmonių „sukilimą“: „Tikrai reikia masiškai pradėti rašyti skundus Vartotojų teisėms. Galbūt tada, kai žmonės tikrai masiškai sukils prieš šitą bardakėlį, jie kažko imsis.“

Dėl šios situacijos Žmonės.lt kreipėsi į „Bolt“ ir Vartotojų teises.

„Bolt“ komentaras

Žmonės.lt gavo pavežėjų „Bolt“ komentarą – pateikiame jį neredaguotą:

„Norint pasiekti kelionės tikslą dažnai gali būti keli galimi maršrutai. Jų pasirinkimui įtakos turi eismo intensyvumas, eismo ribojimai ar kitos realiuoju laiku besikeičiančios aplinkybės. „Bolt“ partneriai pavežėjai naudojasi navigacijos įrankiais, kurie padeda pasirinkti kelionei tinkamiausią maršrutą.

Susidūrus su situacija, kai maršrutas kelia klausimų, nepavyksta susikalbėti su vairuotoju ar kyla kitų abejonių dėl kelionės, kviečiame susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo komanda per programėlę. Gavę pranešimą galime peržiūrėti su kelione susijusią informaciją ir, jei reikia, imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant galimą vairuotojo prieigos prie platformos apribojimą. Keleivių įvertinimai ir atsiliepimai po kelionės yra itin svarbūs tobulinant paslaugos kokybę ir užtikrinant kelionių saugumą.

Pranešimų, kad keleivis negalėjo susikalbėti su pavežėju lietuviškai, sulaukiame labai retai – vidutiniškai vieno per 60 000 kelionių. Maždaug trečdalis tokių pranešimų susiję su pavežėjais iš Ukrainos, kurių daugumai įstatymų nustatyta tvarka taikoma išimtis.

Vairuotojai, naudojantys platformą „Bolt“, paslaugas teikia individualios veiklos pagrindu ir yra pavėžėjimo paslaugos teikėjai. Patys pavežėjai, būdami paslaugos teikėjais, yra atsakingi už kalbos mokėjimą reikiamu lygiu. Gavę pranešimą, kad keleiviams nepavyko susikalbėti su pavežėju, vairuotojui primename galiojančius reikalavimus ir paraginame pasinaudoti „Bolt“ sudarytomis galimybėmis mokytis lietuvių kalbos už mažesnę kainą.

Be to, jei dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta susikalbėti su vairuotoju, programėlėje „Bolt“ su vairuotoju galima bendrauti susirašinėjant – pokalbis išverčiamas automatiškai į naudotojo pasirinktą kalbą.

Neturime žinių apie patvirtintus atvejus, kai vairuotojai apsimestų turintys klausos negalią. Platformoje iš tiesų yra kelios dešimtys klausos negalią turinčių vairuotojų, o jų skaičius pastaruosius kelerius metus išlieka panašus. Nėra požymių, kad vairuotojai piktnaudžiautų nepagrįstai nurodydami turintys klausos negalią.

Prieš pradėdami teikti pavėžėjimo paslaugas, vairuotojai turi gauti Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) leidimą. Išduodama leidimą LTSA įvertina, ar asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus vairuotojo pažymėjimui. Pavėžėjimo paslaugas gali teikti asmenys, turintys Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO valstybėje narėje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą bei ne mažesnį kaip dvejų metų lengvojo automobilio vairavimo stažą.“

VVTAT komentaras

Žmonės.lt taip pat gavo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) komentarą.

Tarnybos atstovai teigia, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas prekes ar paslaugas teikiantiems užsieniečiams jas užtikrinti lietuvių kalba, todėl dėl neišspręstų ginčų žmonės gali kreiptis į instituciją arba į Valstybinę kalbos inspekciją.

„Lietuvoje paslaugas teikiantys asmenys privalo laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su vartotojų aptarnavimu valstybine kalba.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioję Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai numato pareigą prekes parduodantiems ir paslaugas teikiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba. Ši pareiga aktuali ir keleivių vežimo paslaugas teikiantiems asmenims.

Valstybinės kalbos vartojimo ir jos reikalavimų laikymosi kontrolė nėra VVTAT kompetencija. Šių reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, todėl dėl galimų pažeidimų vartotojai turėtų kreiptis į šią instituciją.

VVTAT pagal kompetenciją nagrinėja vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl vartojimo sutarčių vykdymo, paslaugų kokybės ir kitų vartotojų teisių pažeidimų. Jeigu dėl nesusikalbėjimo su vairuotoju vartotojui buvo suteikta netinkama paslauga, pavyzdžiui, jis buvo nuvežtas ne į sutartą vietą, nepagrįstai apmokestintas ar patyrė kitų su paslaugos teikimu susijusių problemų, vartotojas turi teisę kreiptis į paslaugos teikėją su pretenzija, o ginčo neišsprendus – į VVTAT.

Jeigu keleiviui kyla pagrįstų įtarimų, kad vairuotojas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie save ar naudojasi jam nepriklausančiomis lengvatomis, rekomenduojame apie tai pranešti pavežėjimo paslaugų platformos administratoriui, nurodant konkrečias aplinkybes.

Jeigu kyla įtarimų dėl neteisėto asmenims su negalia skirtų dokumentų ar automobilių statymo lengvatų naudojimo, apie tai galima informuoti policiją arba kitą pagal kompetenciją atsakingą instituciją. Kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padarytas teisės aktų pažeidimas.

VVTAT kompetencijai nepriskirta nustatyti asmens negalios tikrumą ar taikyti sankcijas už galimą neteisėtą su negalia susijusių dokumentų naudojimą. Tačiau jeigu vartotojui pateikta klaidinanti informacija yra susijusi su paslaugos teikimu ir galimai pažeidžia vartotojo ekonominius interesus, tokia situacija, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti vertinama vartotojų teisių apsaugos aspektu“, – teigiame Žmonės.lt gautame komentare.

Paklausta ir dėl netinkamos pavežėjų iš trečiųjų šalių vairavimo kultūros, tarnyba atskleidė, kad kiekvienas, pastebėjęs kelių eismo taisyklių nesilaikantį vairuotoją, apie jį gali pranešti policijai.

„Lietuvoje transporto priemones vairuojantys asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kilmės šalies, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių ir kitų eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Keleivių saugumas turi būti vienas svarbiausių pavežėjimo paslaugų teikimo prioritetų. Paslaugas teikiantys asmenys turi elgtis atsakingai, laikytis eismo taisyklių ir užtikrinti, kad keleiviai būtų vežami saugiai.

Kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė ir atsakomybės už jų pažeidimus taikymas priklauso policijos kompetencijai. Keleivių vežimo už atlygį veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos transporto saugos administracija ir kitos įgaliotos institucijos.

Jeigu keleivis pastebi pavojingą vairavimą, greičio viršijimą, naudojimąsi telefonu vairuojant ar kitus galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apie tai rekomenduojama pranešti policijai. Jei kyla tiesioginė grėsmė keleivio ar kitų eismo dalyvių saugumui, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.

Taip pat rekomenduojame apie netinkamą vairuotojo elgesį informuoti pavežėjimo paslaugų platformą, pateikiant kelionės informaciją ir kuo išsamesnį situacijos aprašymą.

Jeigu keleiviui buvo suteikta netinkamos kokybės paslauga, jis gali pateikti rašytinę pretenziją už paslaugos suteikimą atsakingam verslininkui. Šis privalo pateikti motyvuotą atsakymą per 14 dienų. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Papildomai VVTAT norėtų pastebėti, kad pastaruoju metu nesulaukia vartotojų skundų dėl pavežėjimo paslaugų. Dažniau vartotojai skundžiasi dėl kurjerių vykdomų maisto pristatymo paslaugų“, – teigė jie.

Primename, kad savaitgalį „Bolt“ vardas taip pat skambėjo neigiamame kontekste – visuomenės veikėjas, „Bolt“ pavežėju dirbantis Vitalijus Balkus teigė patyręs kito „Bolt“ vairuotojo smurtą.

Vyras teigė, kad pavežėjas jį išvilko iš automobilio, sumušė ir atėmė mobilųjį telefoną.

Daugiau apie tai: Sumuštas ir naktį ligoninėje praleidęs Vitalijus Balkus dėl „Bolt“ vairuotojo kreipėsi į policiją: „Staugdamas mane išvilko“