Po tragiškos Mindaugo Kiero mirties – gydytojas prakalbo atvirai: „Niekada to nedarykite“

Savo darbe jų daug matęs gydytojas ortopedas traumatologas Andrius Vaitiekus savo paskyroje „Facebook“ dar kartą visiems priminė: „Net vienas neteisingas šuolis gali baigtis lūžiu, paralyžiumi ar net mirtimi.“

Portalui 15min medikas plačiau papasakojo apie nelaimes atviruose vandens telkiniuose ir saugų nardymą baseinuose.

– Gal galite paaiškinti, kodėl pavojinga šokti galva (nerti) į vandens telkinį?

– Neriant galva į vandenį, gali būti sužalota galva, kaklas. Traumos gali būti nuo įvairių žaizdų, patempimų iki sunkių traumų, kada, pavyzdžiui, lūžta kaklo slanksteliai. O jie, kaip žinia, yra maži, trapūs, lengvai lūžta. Taip pat tokios traumos metu gali būti pažeistos nugaros smegenys, dėl ko sutrinka galvos smegenų ryšys su kitomis kūno dalimis. Gali būti paralyžiuotos galūnės, sutrikti širdies veikla, kvėpavimo ar kitų organų sistemos. Ir tai gali būti pavojinga gyvybei.

– Žmonės mano, kad tokios nelaimės, pavojai tyko tik nepažįstamame vandens telkinyje. O ten, kur dažnai maudaisi, galima nerti kaip norisi. Ar iš tiesų?

– Klaidingas įsitikinimas, kad tokios nelaimės tykoja tik nepažįstamame vandens telkinyje. „Pažįstamas“ vandens telkinys labai greit gali tapti pavojingas, nes yra atviras ir jį veikia įvairūs aplinkos veiksniai: saulė, lietus, vėjas ir kitos gamtos sąlygos. Taip pat net ir patys žmonės gali tą vandenį įvairiomis priemonėmis užteršti, dėl ko gali kilti pavojus ten šokinėjančiam plaukikui. Po sausros pasikeičia dugnas vandens, taip pat ir po audros – gali būti prinešta visokių rąstų, akmenų ir pan. Taip net ir „žinoma“ maudynių vieta tampa nebežinoma. Todėl aš griežtai sakau, kad nerekomenduoju nardyti jokiuose atviruose vandens telkiniuose.

– Kaip įvyksta tokios traumos? Kas nutinka? Kokie organai pažeidžiami, dėl ko žmogus patiria traumą ir/ar miršta?

– Paprastai susitraumuojama, kai atsitrenkiama į dugną ar jame esantį rąstą, akmenį. Smūgį patiria galva, stipriai atlošiamas kaklas, o, kaip jau minėjau, kaklo slanksteliai yra trapūs, gali būti pažeidžiamos nugaros smegenys, sutrinka žemiau esančių organų ir galūnių veikla. O kai tai įvyksta vandenyje žmogus iš karto pradeda skęsti.

Traumos priklauso nuo to, kokiame lygyje nugaros smegenų įvyksta pažeidimai. Būna visaip – kai kurie ligoniai pasiekia gydymo įstaigas, kiti, deja, nepasiekia.

– Kokias tendencijas matote savo kasdieniame darbe? Ar šią vasarą turėjote pacientų, kurie buvo patyrę traumų dėl to, kad šoko į vandenį galva?

– Savo darbe dažniausiai matau įvairius galvos sumušimus [patirtus nardant atviruose vandens telkiniuose], galvos žaizdas, kaklo patempimus. Taip pat – padarinius po sunkių nugaros smegenų traumų, kai pacientai kreipiasi dėl tolimesnio gydymo į gydytojus ortopedus-traumatologus. Pirmiausia jie patenka į neurochirurgų rankas ir būna operuojami. Gerai, jeigu po tokios traumos [kaklo], žmogus dar jaučia skausmą, gali judinti galūnes. Tuomet jo sveikimo prognozės geresnės. Jei nejaučia, tikėtina, kad yra negrįžtamai pažeistos nugaros smegenys - visais atvejais žmogus padarinius jaus visą likusį gyvenimą.

– Kas lemia, kad toks šuolis baigiasi ypač tragiškai, t.y. mirtimi?

– Kaip jau minėjau, mirtis ištinka tokiu atveju, kai pažeidžiamos nugaros smegenys, paniręs žmogus „praranda ryšį“ su savo galūnėmis – negali jų valingai judinti ir išsigelbėti. Pasiseka, jeigu šalia yra žmonių, kurie laiku pastebi ir gali padėti saugiai nukentėjusiam pasiekti krantą (ištraukia iš vandens bei pradeda gaivinimą, kviečia greitąją medicinos pagalbą – past.).

– Ką tokiu atveju reikėtų daryti, o ko – negalima?

– Pirmiausia reikėtų nejudinti kaklo, kiek tai įmanoma. Sujudinus kaklą trauma gali pasunkėti, įvykti vadinamasis antrinis nugaros smegenų pažeidimas. Svarbu užtikrinti gyvybines funkcijas – kvėpavimą, širdies veiklą. Patarčiau iškart kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne patiems vežti žmogų į gydymo vietą: medikai suteiks reikiamą skubią pagalbą ir saugiai pristatys į ligoninę.

– Anksčiau man yra tekę kalbinti traumas nardant patyrusius pacientus bei juos gydžiusius medikus. Deja, bet tendencijos būdavo tokios, kad nemaža dalis nukentėjusių traumas patyrė būdami neblaivūs. Kaip yra dabar?

– [Panašiai ir dabar] Tokias traumas dažniausiai patiria jauni, sportiški vyrai, kurie prie vandens telkinių pernelyg atsipalaiduoja, neretai vartoja alkoholį.

– Ar saugu baseine šokti galva į vandenį?

– Pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad ne visi baseinai skirti nardyti – jis turi būti tam pritaikytas (pvz., atitinkamo gylio). Be to, paprastai baseine visuomet budi gelbėtojas, arba plaukimo treneris, kuris, prireikus pagalbos, skubiai ją suteiks.

Tyrimai rodo, kad saugu nerti galva į priekį baseine, kurio gylis nemažesnis nei 2 m 74 cm, t.y. maždaug 3 m. Vis dėlto per savo darbą esu matęs visokių situacijų. Būna, žmogus neria galva į 4 metrų gylio vandens telkinį ir vis tiek susižaloja. Todėl tie metrai neturėtų būti svarbiausias argumentas, apsisprendžiant nerti ar ne.

Be to, kai kalbu apie baseinus, neturiu omenyje tokių baseinų, kurie yra turkijose, ispanijose ir kitur, kur žmonės poilsiauja ir taip pat mėgsta panardyti. Tokie baseinai nėra saugūs, nes dažniausiai jie nėra gilūs - daugiausia 1 m 80 cm gylio.

– Ar yra saugus būdas nardyti upėse, ežeruose, tvenkiniuose?

– Aš visada sakau, kad geriausia išvis nenardyti. Griežtai negalima šokti galva į priekį atviruose vandens telkiniuose. Jeigu jau šokate į vandenį, geriau tai daryti ant kojų. Nes tokiu atveju, jeigu ir susižalosite, traumos bus lengvesnės. O ir pavojaus gyvybei greičiausiai nebus.