Po žemės drebėjimų Venesueloje – atviras Gailės Butvilaitės pasakojimas apie skaudžią realybę

G.Butvilaitė socialiniuose tinkluose paviešino informacinį vaizdo įrašą, kuriame papasakojo, kad realybė Venesueloje kiek kitokia, nei skelbiama oficialiuose duomenyse.

„Birželio 24 dieną mano miestą Karakasą sukrėtė du labai stiprūs žemės drebėjimai. Vienas 7,2, o kitas 40 sekundžių po jo – 7,5. Tokie dideli žemės drebėjimai bet kokiai šaliai yra didžiulė tragedija, bet Venesuelai dar labiau ir aš paaiškinsiu, kodėl. Jau savaitė, kaip ir visi venesueliečiai ir mylintys Venesuelą, gyvenu nuolatiniame informacijos sraute, žiūriu, kuo žmonės dalinasi, seku gelbėjimo operacijas, kiekvieną informaciją.

Ačiū Dievui, mano draugai, gyvenantis Venesueloje, viską daro, padeda. Mane labai skaudina, kad Lietuvos draugai paklausia manęs, nes žino, kas vyksta, tačiau žiniose nėra pranešama, tiesiog perrašomi režimo pateikti skaičiai, lyg tai būtų neginčijama tiesa.

Neva žuvo 2000 žmonių, o tokios organizacijos kaip UNICEF praneša, kad jau 6 mln. žmonių liko sukrėsti, be gyvybės, namų, šeimų, sužeisti. Tai yra tragedija, baisus dalykas.

Bet visa tai parodo, koks žiaurus gali būti Venesuelos komunistinis režimas. Venesuela sustingusi komunistinės diktatūros gniaužtuose gyvena nuo 1998 metų, per tą laiką valstybė buvo sistemingai silpninama, žmonėms meluojama. Sveikatos apsauga, infrastruktūra, žmonių saugumas – visa tai nustumta į paskutinę vietą.

Venesuelos valdžia ir kariuomenė puikiai sugeba smurtu, ginklais ir baime valdyti žmones, bet ne padėti. Mes, venesueliečiai tai žinome, todėl žinant, kokią valdžią turime, žinome, kad niekas nepadės, todėl patys venesueliečiai, kurie yra Venesueloje ir, kurie ten negyvena, stengiamės padėti, o taip pat skubiai prisijungia ir visas pasaulis. Tačiau valdžia vietoje bendradarbiavimo atsisako priimti pagalbą, ji nėra įleidžiama į kai kurias vietoves, keli lėktuvai buvo nepriimti į šalį, gelbėtojai, kurie skrido į Venesuelą buvo nusiųsti atgal į savo šalį, o kariuomenė nebuvo siunčiama gelbėti žmonių.

Vietoje kastuvo jie buvo siunčiami su ginklais neva palaikyti tvarką ir nusifotografuoti prie sugriuvusių pastatų, kol žmonės savo rankomis ir nagais traukė kitus. Valdžia nepadeda savo piliečiams, o politizuoja tragediją.

Vienas skaudžiausių vaizdų buvo, kai Delcy Rodriguez surengė spaudos konferenciją, kad padėkotų visiems gelbėtojams ir vaišino juos kokteiliais, kol jie prašėsi padėti tiems, kurie yra po griuvėsiais.

Yra video, kuriame Amerikos gelbėtojas rėkia ant Diosdado Cabello, sako: „Ten yra žmonės, aš noriu jiems padėti“, tačiau Diosdado sako:

„Ne, ne, turi eiti fotkintis ten, turi padaryti video užsienio sklaidai“. Iki šiol stovi dar nepajudinta sunkioji technika vien dėl to, kad jie neturi degalų, o žmonių organizuojamos humanitarinės pagalbos vietos buvo uždaromos tik todėl, kad jas organizavo demokratinė opozicija.

Taip pat yra video, kaip kariuomenės žmonės eina į griuvėsius vogti pinigų ir daiktų. Tai yra Venesuelos realybė. Suprantu, kad tai sunku paaiškinti, suprantu, kad jums kyla klausimas, kodėl jie taip daro. Nuoširdžiai aš tam neturiu atsakymų. Man tai – nežmogiška, absurdas, bet komunizmas ir yra absurdas – tai jau žinome.

Tačiau yra kita dalis – tai yra žmonės. Kas iš čia turi pažįstamų, kuris yra venesuelietis, esu įsitikinusi, kad jūs pasakysite, jog jis yra geriausias žmogus žemėje. Mes įpratę prie tokio gyvenimo, daugelį metų mūsų negelbėjo jokia valdžia, mes gelbėjome vienas kitą. Mūsų vienybė, kūrybiškumas ir rūpestis vieni kitais, todėl šiandien vienijasi ne tik visa Venesuela, bet ir visas pasaulis, rinkdami paramą ir padėdami visi kiek tik gali, kai kurie dėl savo šalies rizikuoja viskuo. Grįžta persekiojami kaip politiniai kaliniai į savo šalį, nors žino, kad jei pagaus – bus viskas. Kitas pavyzdys yra kai savanoriai iš Majamio sukrovė privatų lėktuvą pilną pagalbos, išskrido į Venesuelą, o režimas jiems teigė, kad neįsileis jų. Pilotas apsimetė, kad jų negirdi ir nusileido. Visa tai pasakoju ne tam, kad jus išgąsdinčiau, o dėl to, kad Venesuelai mūsų pagalbos reikės ilgai.

Mūsų šalis neturi infrastruktūros, kad atsigautų po tokios tragedijos, bet žmonės ten vis tiek gyvens tarp griuvėsių, be namų, be tėvų vaikai, vis dar ieškos artimųjų, pagalbos, kad pavalgytų, pamiegotų, išgyventų. Todėl nepykite, šis įrašas nebus paskutinis. Venesueliečiai yra labai daug prisikentėję, jie nusipelno laisvės, gyventi saugiai. Bet kokia pagalba yra priimama ir ji tikrai padeda. Mūsų mintys, maldos, pasidalinimai, pokalbiai arba prisidėjimas. Patikėkite, tai yra tikrai labai daug. Ačiū jums iš visos širdies“, – kalbėjo G.Butvilaitė.

Sunki padėtis

JAV Geologijos tarnyba šį reiškinį įvardijo kaip „ypatingai stiprią pasikartojančių žemės drebėjimų seką“. Manoma, kad tai stipriausias žemės drebėjimas šioje Pietų Amerikos šalyje per pastarąjį šimtmetį.

Jungtinės Tautos šeštadienį apskaičiavo, kad du žemės drebėjimai Venesueloje galėjo paveikti beveik septynis milijonus žmonių. Pareigūnų teigimu, 13 tūkst. žmonių liko be namų, daugelis jų miega palapinėse gatvėse, parkuose ir tuščiuose sklypuose.