Po žinomos choreografės kirčių „popmafijai“ ir Lietuvos kultūros tarybai – pastarosios atsakas

Apie sudėtingą Lietuvos aukštosios kultūros padėtį Marija Simona Smolskienė neseniai prakalbo LNK televizijos laidoje „KK2“. Moteris neslėpė, kad Baltijos baleto teatrui trūksta valstybės paramos. Kaip pasakojo, palaikymo nesulaukė ir naujas istorinis šokio spektaklis „Mindaugas“, apie kurį net rašoma mokyklos vadovėliuose.

„Vargstam vargelį, čia kitaip ir nepasakysi, – LNK laidoje „KK2“ nuoskaudų neslėpė M.S.Smolskienė. – Liūdna, nes juk yra Kultūros taryba, yra galų gale mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai, o mes nuolatos matome tuos etatinius gavėjus, kurie visą laiką gauna, gauna, ir gauna. Ką jie daro, kokią kokybę jie atneša, niekas netikrina. Ar pas juos nuperka keturis bilietus, ar ten kokiame regione ateina pažiūrėti dešimt žmonių, jiems nei šilta, nei karšta.“

„Skriaudžia mus iš tikrųjų ir norisi į tai atkreipti visuomenės dėmesį“, – pridūrė Baltijos baleto teatro įkūrėja.

Portalas Žmonės.lt komentaro dėl šios situacijos kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą. Viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė visų pirma priminė, kokia apskritai yra finansavimo tvarka.

„Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelis grindžiamas konkursu, kuriame sulaukiama labai daug paraiškų. 2025 m. pirmojo kvietimo metu Lietuvos kultūros taryba sulaukė beveik 3 400 paraiškų. Iš jų finansuoti 1 439 projektai. Iš viso Lietuvos kultūros taryba jau paskirstė beveik 19 mln. eurų, o 2025 m. tarybos biudžetas finansavimui – 22,3 mln. eurų.

Lietuvos kultūros tarybai keliami labai dideli lūkesčiai. Ji yra pagrindinis finansavimo šaltinis nevyriausybinėms organizacijoms, regionų iniciatyvoms ir individualiems kūrėjams, tačiau tarybos dalis bendrame valstybės biudžete kultūrai yra tik 5 proc. dydžio, todėl visų lūkesčių atliepti negalime“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos atstovė.

Paklausta konkrečiai apie Baltijos baleto teatrą, K.Bagdonė pateikė paaiškinimą, kodėl jis šįkart nesulaukė finansavimo.

„Baltijos baleto teatras 2025 m. pirmajam meno sričių konkursui (scenos menų srityje) teikė dvi paraiškas ir, deja, jos surinkusios 58,41 ir 57,13 balo, nepasiekė pereinamosios kartelės ir finansuotos nebuvo.

Priimant šį sprendimą dalyvavo 18 meno ir kultūros profesionalų. Pirmiausia 7 ekspertai pateiktas paraiškas vertino individualiai, o vėliau, darbo grupės posėdyje, suformavo rekomendacijas Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimui, kuris priėmė galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į jas. Vertinimo metu ekspertai ne tik analizavo kiekvienos organizacijos pateiktą paraišką, tačiau ją matė ir vertino bendrame kiekvienos meno srities kontekste. Tarybos narių lygmenyje šis kontekstualus vertinimas dar labiau sustiprėjo, siekiant kuo didesnės įvairovės ir balanso, efektyvesnio ir tolygesnio finansavimo paskirstymo.

Lietuvos kultūros tarybos modelis sukurtas taip, kad finansavimas konkrečioms organizacijoms yra skiriamas tik strateginių programų konkursuose, kitais atvejais vertinamos ne organizacijos ir jų metinės veiklos, o paskiri sumanymai ir idėjos, neribojant pateikiamų paraiškų skaičiaus“, – portalui Žmonės.lt komentavo Lietuvos kultūros tarybos Viešųjų ryšių koordinatorė.

Kaip Lietuvos kultūros taryba gali atsakyti į M.S.Smolskienės teiginius, kad „nuolatos matome tuos etatinius gavėjus“, o „ką jie daro, kokią kokybę jie atneša, niekas netikrina“? K.Bagdonė patikino, kad stebėsena tikrai vykdoma.

„Lietuvos kultūros taryba, siekdama kuo plačiau paskleisti valstybės investicijas ir vadovaudamasi įvairovės, prieinamumo, proporcingumo bei tolygumo principais, stebi ir analizuoja konkursams pateiktas paraiškas. Nuo pernai metų ekspertai ir tarybos nariai vertinimo metu gauna meno srityse pateiktų paraiškų pjūvius pagal posrites, geografinį organizacijų pasiskirstymą, veiklų įgyvendinimo vietas ir kt. Jeigu kažkur balanso pasiekti vis dėlto nepavyko, tą galima sieti ir su pačių paraiškų kokybe, jų kiekiu, stiprumu, parengtumu ir panašiais aspektais, kurie buvo ryškiame atotrūkyje nuo likusių.

O finansuotų projektų stebėsena vykdoma nuo pat sutarties su finansuota organizacija pasirašymo momento. Tarybos administracijos darbuotojai analizuoja, vertina, teikia svarstyti tarybos pirmininkei ar tarybos nariams įvairius organizacijų prašymus, mato tendencijas ar problemas, fiksuoja tam tikrus signalus. Galutinis įvertinimas labai svarbus ir tvirtinant projektų vykdytojų pateiktas veiklos ir finansines ataskaitas.

Šiuo metu neturime galimybių paraiškas vertinusiems ekspertams apmokėti nuoseklios projektų įgyvendinimo stebėsenos funkcijos, tačiau šią funkciją siekiame įgyvendinti kitais būdais – pavyzdžiui, stebėdami projektus ir jų renginius, ką savo iniciatyva atlieka Lietuvos kultūros tarybos administracijos darbuotojai. Projektus stebintys darbuotojai nepriima sprendimų dėl finansavimo, tačiau gali fiksuoti esminius neatitikimus, atsiradusius projektų įgyvendinimo metu, kurie nebuvo iš anksto suderinti su taryba.

Šalia viso to, tarybos Stebėsenos ir analizės skyrius atlieka finansuotų projektų veiklos rodiklių stebėseną, ekspertų darbo analizę, vertina bendrą finansuotų projektų poveikį ir rezultatus – pasiektas auditorijas, peržiūras, sukurtų meno kūrinių ir organizuotų renginių kiekius, dalyvių įsitraukimą ir pan.

Šiais būdais siekiame užtikrinti, kad valstybės investicijos į kultūrą būtų tikslingos, o pasiekti rezultatai suteiktų šalies gyventojams įvairiapusių kultūrinių patirčių“, – portalui Žmonės.lt teigė Lietuvos kultūros tarybos Viešųjų ryšių koordinatorė K.Bagdonė.

Žmonės.lt primena, kad LNK laidoje „KK2' M.S.Smolskienė pasakojo, jog ją liūdina ne tik valstybinių institucijų, bet ir Lietuvos publikos požiūris.

„Visa Lietuva užvaldyta popmafijos. Visokie „Žemaitukai“, Zvonkės, Bunkės dainuoja, pas juos viskas išpirkta ir jiems galvos turbūt dėl nieko neskauda, arenos pilnos. O tada jau kažkoks, tarkim, kultūros kūrinys, kuris neša kažkokią vertę... Aš nesakau, kad nevertingi tie „Žemaitukai“, gink Dieve. Bet yra skirtingos meno šakos, kurių irgi reikia“, – pabrėžė „Baltijos baleto teatro“ įkūrėja.

Choreografė teigė ant pačių popmuzikos atlikėjų nepykstanti, tačiau jai skaudu, kad žmones vangiai domina Lietuvos aukštoji kultūra. Negana to, Marija Simona atkreipė dėmesį, kad iš užsienio atvykstantiems menininkams sekasi kur kas geriau, o kai kuriais atvejais tai ir pykdo.

„Dabar, tarkim, skandalas buvo su pseudoukrainiečiais (žinom puikiai, kad ten Rusijos baletas), ir viskas išpirkta, sold out. O paraleliai buvo mūsų „Karmen“. Ir taip žiūriu, kaip ten tie bilietai tirpsta, atsiprašant visą tą surogatą perka, o lietuvių nepalaiko. Tas labai liūdna“, – LNK laidoje „KK2“ apgailestavo M.S.Smolskienė.

Visą reportažą žiūrėkite čia:

Baltijos baleto teatro 15 metų jubiliejaus šventė – fotogalerijoje: