Poatostoginis sindromas: kaip nuo jo gelbėtis?

Jaučiatės kaip ne visai pasveikęs ligonis – taip, taip, tai beveik tikra liga. Psichoterapeutai ją vadina poatostoginiu sindromu – būtent jis ir kaltas, kad dauguma prašymų iš darbo išeiti savo noru parašoma pirmomis dienomis po atostogų.

Sudie, laisve!

Manote, kad iš prigimties esate tingus? Ne. Psichologai tvirtina, kad staigus perėjimas iš palaimingo poilsio, neapriboto jokiomis pareigomis, į griežtai disciplinuotą gyvenimą – galingas stresas mūsų organizmui. Mūsų psichika šitą pokytį vertina kaip nemenką praradimą, beveik lygų išsiskyrimui su mums labai patikusiu žmogumi.

Kaip bet koks susirgimas, šis sindromas irgi turi būdingus požymius: slegianti nuotaika, nervingumas, nepasitenkinimas savimi.

Kaip bet koks susirgimas, šis sindromas irgi turi būdingus požymius: slegianti nuotaika, nervingumas, nepasitenkinimas savimi. Kai kuriuos žmones netgi vargina galvos skausmai, o pasitaiko ir tokių, kurie tarsi netyčia pasigauna slogą ar net rimtesnį virusą – taip organizmas ginasi nuo artėjančio perėjimo į kitokį režimą. Beje, dažniau nuo tokio sindromo kenčia apskritai nemėgstantys savo darbo...

Atostogaujame teisingai

Pirmiausia pasistenkime nedaryti tokių klaidų:

Per trumpos arba pernelyg ilgos atostogos
Ideali jų trukmė – 20 dienų. Būtent tiek laiko reikia organizmuo adaptuotis prie naujojo režimo, atsipalaiduoti ir ramiai grįžti į buvusias vėžes. Tačiau dauguma mūsų dabar įpratome atostogauti dažniau, bet po savaitę ar dvi. Psichologai pataria – jei norite išvengti poatostoginio sindromo, būtinai ilsėkitės dvi savaites!

Pernelyg intensyvios atostogos
Kartais išvykus į svetimą šalį suplanuojama aplankyti tiek daug objektų, jog lakstymas nuo vieno iki kito virsta tikrų tikriausiu darbu (ypač tiems, kurie ne itin domisi antikiniais griuvėsiais ar trečiu muziejumi per dieną, bet klusniai palaiko draugiją gyvenimo draugui...), tad nenuostabu, kad po tokių savaitės atostogų reikia dar savaitės nuo jų atsigauti... Aišku, tysoti kaip daržovei šalia baseino viešbutyje irgi ne išeitis – geriausia ieškoti kompromiso ir suderinti aktyvų poilsį su pasyviu.

Bioritmų ignoravimas
„Vieversiams“ gyventi geriau – jie visada prabunda anksti: ar darbo diena, ar savaitgalis, ar atostogos. O štai „pelėdos“ savimi gali būti tik per atostogas – kitu metu jos turi persilaužti ir tapti ankstyvomis paukštėmis. Užtat „pelėdoms“ daug sunkiau po atostogų sugrįžti į darbą. Tad jeigu žinote, kad nuolat į darbą keliatės po trijų mobiliojo skambučių ir negailestingų sutuoktinio niuksų į šonkaulius, likus pent penkioms paskutinėms atostogų dienoms, pasistenkite keltis šiek tiek anksčiau.

Ką daryti?

Ir kolektyvas mielas, ir darbas pagal pašaukimą, bet vis vien sunku įsijungti į ritmą? Štai jums geri patarimai: 

1. Pailsėkite po atostogų. Sugrįžkite iš jų ne paskutinę dieną, o prieš 2 ar 3 dienas. Jas praleiskite pasyviai, jokiu būdu nepulkite tvarkytis. Pasivaikščiokite, susitikite su draugais, nueikite į kiną.

2. Gyvenimo ritmą keiskite palaipsniui. Pirmąją dieną darbe nesistenkite nuversti kalnų. Planuokite nuveikti tik pusę to, ką nuveikdavote anksčiau. Vėliau pasivysite. Ir jokiu būdu nesineškite darbų namo!

3. Pradžiuginkite save ir kitus smulkmenomis. Atneškite į darbą gerą nuotaiką – nebūtina kolegoms vežti suvenyrų, tačiau juk galite nupirkti šviežių ragelių prie kavos? O po darbo susiplanuokite susitikimą su drauge: juk reikia aptarti atostogas!

4. Nesiimkite naujų projektų. Geriau jau prieš atostogas palikte sau laiko užbaigti senuosius – taip bus paprasčiau. Pirmomis dienomis po atostogų nieko svarbaus nespręskite – tai padarysite po savaitės. 

5. Pradėkite planuoti kitas atostogas. Jus tikrai apims nuotaika: „Ojėj, kodėl viskas taip greitai baigėsi...“ Ją greitai išsklaidys kitų atostogų planavimas: galite iškart panaršyti internete ir paieškoti pigesnių skrydžių bilietų: kai prieš akis vėl naujas gundantis tikslas, daug paprasčiau susitaikyti su rutina!