„Negaliu atsakyti į klausimą, ar būčiau prisėdusi prie knygos, jei ne karantinas. Matyt, vis tiek būčiau. Aš visą laiką rašiau. Tik dėl daugybės priežasčių labai ilgai niekam nerodžiau. O paskui koncertuose patyriau, kad pagal svarbą programoje mano eilės yra visiškai lygiavertės dainoms. Tad tapo akivaizdu, kad metas joms įgauti apčiuopiamą formą“, – neslepia savo poezijos knygą „Ir tai praeis“ išleidusi aktorė, dainininkė Inga JANKAUSKAITĖ (40).
„Kadangi karantinas sustabdė visą įprastą darbų centrifugą, padovanojo laisvo laiko, jis tapo labai jau prozišku postūmiu. Negali staiga imti ir visai nieko neveikti – buvo laiko ilgiau pasikrapštyti, padėlioti ir mano vidinis kritikas galėjo gerokai pasiautėti. Nes kai pradėjau eiles į būsimą knygą rinkti, maniau, galą gausiu: senesnės nebepatinka, skamba neskamba, žodžiu, kažkokia pekla, šimtąkart norėjau viską mesti, – atvirauja Inga. – Tik aplinka labai palaikė, ypač tos ypatingos moterys, jos neįkainojamai man padėjo: fotomenininkė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, kuri sukurtais jausmingais portretais pavertė knygą vizualiu meno kūriniu, dizainerė Jūratė Banytė-Gudelienė, kurios skonio pojūčiu niekada neabejoju, mano viena artimiausių draugių knygos redaktorė Jurga Blinstrubaitė-Schultz ir, aišku, brangi Olga Filatova-Kontrimienė, kurios tikėjimas ir paskata man labai daug reiškia. Tad pasiduoti neturėjau teisės ir galiausiai nurimau: tiesiog priėmiau ankstesnę save su tomis mintimis ir temomis kaip savo kūrybinės istorijos dalį. Dabar net manau, kad nuoširdus pasikapstymas dešimtmečio rašiniuose turėjo savotišką psichoterapinį poveikį: tai buvo būdas save priimti ir pamilti iš naujo.“