Poezijos albumą išleidęs Valentinas Abarius: „Televizijoje turi apsimetinėti, o aš to nenoriu“
Dvidešimtmetis Valentinas Abarius jau lapkričio mėnesį išleis savo pirmąjį dainuojamosios poezijos albumą „Aš tik noriu“. Studentiškas gyvenimas neužkirto kelio siekti svajonės – jo talentą pastebėjo ne tik dėstytojai, bet ir viešoji įstaiga „Bardai LT“, pasisiūlę finansuoti albumą.
Valentinai, kaip susidomėjai dainuojamąja poezija?
Nuo pat vaikystės muzika buvo šalia manęs. Mano mama labai daug klausydavo „Aktorių trio“. Ta muzika priversdavo mane suklusti, nors buvau dar mažas. Pamenu, kad groti pradėjau mokytis antroje klasėje. Dainuojamosios poezijos dainos nėra sudėtingos, jas groti lengva.
O kada gavai savo pirmąją gitarą?
Pirmąją gitarą gavo mano brolis iš dėdės. Tokią mažą, rusišką, klasikinę. Aš jam labai pavydėjau! Bet, kai išmoko groti, nusipirko naują ir senąją perleido man. Šiuo metu esu ją paskolinęs draugui, bet vieną dieną, kai turėsiu savo studiją, ta gitara būtinai kabės ant sienos.
Sakyk, ar daug pastangų kainavo įrašyti albumą?
Kainavo (juokiasi). Ypač, kai neturėjau patirties. Pradžioje buvau didelis optimistas ir galvojau, kad jį leisiu vienas, bet „Bardai LT“ pamatė manyje perspektyvą ir nusprendė šį projektą finansuoti. Apie laiką, pastangas ir nervus net nekalbu. Visiškai neturėjau patirties ir galvojau, kad visą albumą įrašysiu per dieną! O galiausiai visas įrašymas truko apie pusę metų. Kai pirmą kartą atvažiavau į Zarasus pas Simoną Navicką, niekada nebuvau dirbęs su metronomu ir visas savo dainas sugrojau neritmiškai. Ne kartą buvau praradęs viltį ir jau maniau, kad albumo tikrai neišleisiu.
Lietuvoje dainuojamoji poezija nėra populiari, kodėl nusprendei rinktis šią kryptį?
Manau, kad jeigu esi savitas, gali išpopuliarėti bet kuriame žanre. Pop muzikos pasaulyje yra dar sunkiau, nes konkurencija didelė, išsiskirti iš kitų taip pat labai sunku, nebent kuri savo tekstus ir savo muziką. Lietuvoje daugumai pop atlikėjų dainas rašo tie patys žmonės.
Dainuojamoji poezija yra gana populiari, žmonės gausiai renkasi į sales, žinoma, tai nėra areninis dalykas, bet kameriniu principu visada būna pilnos salės. Žmonių, kurie renkasi klausyti dainuojamosios poezijos, kultūra yra kiek kitokia, jie neateina „pasitūsinti“, jie ateina kultūringai praleisti vakarą.
Paatvirauk, kodėl neini į TV projektus?
TV projektai yra sukurti atlikėjams, o aš esu kūrėjas. Jeigu būčiau atlikėjas, eičiau ten, bet aš nesijaučiu išvaizdus ir neturiu ypatingo balso, aš turiu savitus dalykus, kurie patinka nedidelei masei žmonių. Televizijoje turi stengtis įtikti visiems, klausyti prodiuserių ir apsimetinėti kuo nesi, o aš to nenoriu.
Kas yra tavo kūrybos įkvėpėjai?
Priklauso nuo nuotaikos. Klausau Domanto Razausko, Dariaus Žvirblio, Andriaus Zaliecko. Užsienio roko atlikėjų. Pradėjau klausyti „Pink floyd“, nes žmonės sako, kad yra panašių dainų. Taip pat klasika – „Queens“.
Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas?
Dainas kuriu labai minimaliai, nes man mano kurtos dainos nepatinka. Aš, žinoma, norėčiau dainuoti savo dainų tekstus, bet nenoriu kankinti nei savęs, nei klausytojų. Noriu jiems duoti geriausią variantą.
O kuriu visaip. Atsisėsti ir rašyti man sunku, nesvarbu, ar dainos tekstą, ar muziką. Turi ateiti įkvėpimas. Šiuo metu mano kūrybinė vieta – tualetas. Mes su drauge gyvename dvidešimties kvadratų bute, tad ten yra vienintelė erdvė, kur gali užsidaryti duris (juokiasi).
Ar esi sukūręs dainų apie savo mylimąją?
Žinoma. Kartais iš liūdesio parašau, bet labiausiai aš mėgstu rašyti dainas apie laimingą meilę, man tai atrodo daug gražiau. Galbūt todėl, kad pats turiu laimingą meilę. O dainą, kurią esu parašęs apie ją, ji man liepė pati parašyti (juokiasi).
Kuris kūrinys iš albumo tau pačiam labiausiai patinka?
„Aš tik noriu“, nes šį tekstą radau labai atsitiktinai. Tiesiog vaikščiodamas knygyne atsiverčiau tekstą, pamačiau, nusifotografavau ir kitą dieną ryte nubudęs supratau, kad tai dainai nieko daugiau nereikia.
Kokio amžiaus klausytojai renkasi į tavo koncertus?
Yra vyresnių ir net jaunesnių už mane. Šis žanras yra labai universalus, visi žmonės jo klauso.
Socialinių mokslų kolegijoje studijuoji kūrybos ir pramogų industrijas, kaip į tavo kūrybinę veiklą reaguoja dėstytojai?
Labai teigiamai. Jie atveria daug durų. Pradžioje, kai tik įstojau studijuoti, dainavau keliuose renginiuose kolegijoje, vėliau iš dėstytojų sulaukiau kelių pasiūlymų koncertuoti kituose miestuose. Sulaukiu daug palaikymo. Mano albumo pristatymas taip pat vyks Socialinių mokslų kolegijoje jau lapkričio 21 dieną 19.00 valandą. Kviečiu visus norinčius išgirsti mano kūrybą.