Poilsis gamtoje, arba Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių

Mergina skaito knygą. / Fotolia nuotr.
Mergina skaito knygą. / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Vasara Lietuvoje – trumpa ir šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir sveikatos sutrikimų.

Pavojingi – ir lietuviški vabzdžiai

Lietuvoje zyziantys skraiduoliai nėra tokie pavojingi, kaip, pavyzdžiui, Afrikoje ar kitose egzotinėse šalyse. Visgi, „BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, yra ko saugotis ir mūsų šalyje. „Vietiniai kraujasiurbiai taip pat perneša įvairias ligas, sukelia ūmų niežulį ir alergines reakcijas. Vienos iš jų praeina gana lengvai, o kitos netgi gali sukelti pavojų gyvybei.“

Bičių, širšių, vapsvų ir kamanių įgėlimai dažnam gali sukelti stiprią alerginę reakciją ar net anafilaksinį šoką. „Ištikus alerginiam šokui, reikia labai skubios medikų pagalbos. Todėl itin alergiškiems žmonėms vykstant į gamtą privalu turėti antihistamininių vaistų. Dar vienas pavojingas gamtos gyventojas – erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, – susirgimus, kurie negydomi gali baigtis net mirtimi. Ne tokios grėsmingos yra musės ir uodai: pirmosios gali bakterijomis užkrėsti maistą, o antrieji – sukelti ūmų niežulį, odos sudirgimus, dėl kurių į organizmą gali patekti infekcijų.“

Nuo niežulio iki gyvybei pavojingų ligų

Vaistininkės teigimu, vabzdžių įkandimams alergiškiems žmonėms geriau vengti tokių vietų, kuriose dūzgia bitės, širšės, vapsvos ar kamanės.

„Žydinčiose pievose ar prie vaisius sunokinusių medžių šių vabzdžių yra daugiau. Jų įgėlimas alergijų kamuojamam žmogui sukels odos sudirgimą, patinimą ar niežulį. Pavojingesnė reakcija – anafilaksinis šokas. Tai ūmi, gyvybei pavojinga organizmo reakcija, kurios metu ištinsta įgėlimo vieta, sutrinka kvėpavimo funkcijos, nukrenta kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę.“

Didelį pavojų kelia ir erkės. Todėl jų įkandimus reikia stebėti atidžiai. „Susirgus erkiniu encefalitu, simptomai primena gripą: pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, raumenis, sutrinka pusiausvyra, gali prasidėti traukuliai. Negydant ligos, ji gali negrįžtamai pažeisti nervų sistemą. Erkei užkrėtus organizmą Laimo liga, dažniausiai parausta įkandimo vieta, kyla temperatūra, ima varginti galvos, sąnarių, raumenų skausmai. Encefalito požymiai išryškėja praėjus maždaug dviem savaitėms, o Laimo ligos simptomų galite ilgą laiką nejausti.“

Uodų ir musių sukeliami nepatogumai nėra tokie pavojingi, tačiau ne ką mažiau erzina. „Jei dosniai pamaitinsite uodus, gali užpulti stiprus niežulys, kamuoti odos sudirgimai. Nuolat besikasydami, rizikuojate užkrėsti odą infekcinėmis ligomis. Be to, saugoti reikėtų ir maistą. Ant maisto produktų nutūpusios musės gali palikti įvairių užkratų.“

Kaip atbaidyti?

Norintiems sulaukti kuo mažiau vabzdžių dėmesio, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į tai, kokie aromatai jus supa. „Vabzdžius, ypač uodus, šalin gena citrinų, eukaliptų, gvazdikėlių, acto, benzino, sakų, kadagių ir laužo kvapai. Ir, priešingai, kosmetikos priemonių, kvepalų ar prakaito kvapas, vilioja. Todėl vykstant į iškylą verčiau nesikvėpinti, naudoti mažiau kosmetikos.“

Niekada nepurkškite priemonės ant veido. Verčiau ja patepkite delnus ir tik tuomet padenkite veidą.

Sustiprinti apsaugą nuo vabzdžių padeda ir juos atbaidančios priemonės – repelentai. „Įvairiais nuo vabzdžių saugančiais losjonais, purškalais bei tepalais tepkite ar purkškite dažniausiai įkandimų sulaukiančias kūno vietas: galūnių linkius, čiurnas, juosmenį, kaklą bei plaštakas. Tiesa, atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytą produkto paskirtį: ne visi jie tinka naudoti tiesiai ant odos. Be to, niekada nepurkškite priemonės ant veido. Verčiau ja patepkite delnus ir tik tuomet padenkite veidą.“

Pienių laukas
Pienių laukas / Fotolia nuotr.

Saugus pašalinimas

Grįžus namo po poilsio gamtoje svarbu nepamiršti apsižiūrėti savo ir artimųjų kūno, ar nėra įkandimų, įsisiurbusių erkių. Jei visgi tapote vabzdžio auka, pirmiausia nedelsdami turite jį pašalinti.

„Įsisiurbusios erkės ištraukimą geriausia patikėti gydytojui. Jis pašalins vabzdį ir tinkamai dezinfekuos įsisiurbimo vietą. Taip pat rekomenduočiau nedelsti ir pasitikrinti, ar neužsikrėtėte Laimo liga. Apie 30 proc. ja susirgusiųjų neatsiranda specifinio požymio – paraudusios dėmės, o liga tyliai alina sveikatą, sukeldama negrįžtamus širdies, inkstų ir kitų organų pakenkimus. Deja, nuo šio susirgimo, priešingai nei nuo erkinio encefalito, nėra jokių skiepų. Belieka vengti kontakto su erkėmis.“

Įgėlus širšei ar bitei, geluonį reikia atsargiai pašalinti pincetu. „Šiukštu nekrapštykite, nekasykite įgėlimo vietos. Jei jaučiate didelį diskomfortą, pasitepkite specialiu, niežulį malšinančiu kremu. Pagelbės eteriniai levandų, arbatmedžio, gvazdikėlių eteriniai aliejai. Ir, žinoma, kantrybė.“