Pokalbį pirtyje išgirdęs Viačeslavas-Slavka nesutriko – situaciją išsprendė savaip: „Šustrumo bagažas baigėsi“
Renginių vedėjas, aktorius bei dainų autorius Viačeslavas Mickevičius, dar žinomas kaip Slavka, pasidalino situacija, su kuria turbūt esame susidūrę kiekvienas. Į pirtį užsukęs vyras buvo priverstas klausyti privataus dviejų žmonių pokalbio, visgi, jis nusprendė neignoruoti to ir situaciją išspręsti kiek išradingiau.
Socialiniuose tinkluose žinomas vyras paviešino istoriją, kuri gimė besilankant pirtyje. Į gan eilinę situaciją patekęs vyras visiškai nesutriko ir pasitelkė savo kozirį – mokėjimą „išlįsti“ iš nepatogių situacijų.
Įrašu jis pasidalino ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Papasakosiu istoriją.
Man 18 metų. Esu studentas, stoviu parduotuvėje prie kasos. Staiga priešais mane užlenda moteris ir kuo ramiausiai dėlioja prekes. Aš amo netekau. Pasijutau nematomas. Neišstenėjau nei garso. Save kaltinau, kad esu skuduras, kuris reikiamu momentu nesugebu net žodžio išlementi.
Po to aš net sapnuose grįždavau į tą situaciją ir sapnuodavau kaip ją pakasu ir darau kažką blogo. Po to suvokiau, kad tai labai blogai nes visas fokusas į kitą žmogų, o ne į savo savivertės kėlimą.
Ir praeitą savaitę atsigriebiau už visas tokias situacijas. Oj kaip aš atsigriebiau, manau net už jus atsigriebiau.
Sporto klubas Impulsas. Garinė pirtis. Pilnavertiškai kvėpuoju pro mano jau suremontuotą nosį. Kvėpuoju abiem šnervėmis. Seniau prakvėpuodavau tik viena šnerve ir dėl to nepakeldavau karščio. Jau +25 man būdavo per karšta.
Kartu su 6 žmonėmis sėdžiu vienoj pusėj, o už maždaug 3 metrų garų rūko, sėdi 7 žmonės ir du iš jų kalba garsiai ir non stop. Įsivaizduojat 11 žmonių privalo girdėti dviejų žmonių dialogą.
Staiga jaučiu, kad mano burna, neatsiklaususi proto, laabai garsiai ištarė:
– Atsiprašau, gal galite garsiau kalbėti, mes šitoj pusėj nieko negirdim. Aš net iš Nemenčinės plento atvykau paklausyti tokių idomių Jūsų gyvenimo istorijų o jus taaaip tyliai kalbat!!!!! (visi nusčiuvo)
– tai sėsk prie mūsų... (nepasimetė s*kos)
– aha aš sėsiu prie jūsų o kiti negirdės, nu nebūkit egoistai, kalbėkit garsiau.
– tai ateik čia ir girdėsi ( toks sujudimas ir kikenimas)
Ir aš prisėdu prie jų. Per rūką nesimatė, kas ten tokie, bet priėjus pamačiau, du bydlavoti debiliukai kurie pasimeta, kai pamato kažką, kas pasielgia ne taip, kaip jie norėtų.
– nu taip kaip sekasi tas mašinas dažyt ir virint!?!??! ( paklausiu)
– a tai tu iš pačios Nemenčinės net atvykai?
– ne. Nemenčinės plento, o ne miestelio.
Tada jau šustrumo bagažas pas juos abu baigėsi ir jie nutilo kokiom 2 min.
Tada jau abu tesė pokalbį bet jau taip tyliai kad jau prie pat jų sedėdamas negirdėjau, ką jie kalba.
Po to kai pagalvojau, man tas naglumas išsivystė iš telefoninių pokalbių su heiteriais arba jau atėjo tas momentas kai tiesiog jau pavargsti kažko bijot.
Tai vyko sporto klube ir po šios situacijos galutinai supratau, kad stipriausias raumuo – liežuvis.
Po šio ,,pasikalbėjimo“ ėjau paplaukioti į baseiną o tų bachiuriukų taip ir nesutikau“, – rašė V.Mickevičius-Slavka.