„Visi žinome, kad gyventi reikia šiandien, o jie iš tiesų gyvena šiandiena“, – tikina jau šešerius metus Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA) vadovaujanti Neringa ČIAKIENĖ (48). Nuo vaikystės svajojusi tapti akušere, ji studijavo informatiką, o gyvenimas galiausiai vis tiek nuvedė ten, kur turi būti, – į sveikatos sritį. Neringa džiaugiasi: jos veikla ir be galo prasminga, ir leidžianti realizuoti save visomis prasmėmis.
Dirbti pacientų organizacijoje, manau, reikia pašaukimo. Kokie gyvenimo keliai jus čia atvedė?
Reikėtų pradėti nuo pradžių: šeimoje augome trys vaikai – ir visi vienaip ar kitaip dabar esame susiję su medicina, nors jos nesimokę. O mano mama, atvirkščiai, baigusi medicinos mokyklą, bet niekada šioje srityje nedirbusi. Matyt, savotiškai apsikeitėme vaidmenimis (juokiasi). Mokiausi labai gerai ir svajojau tapti akušere, tačiau atėjus laikui nepasirinkau medicinos studijų – atrodė ir per ilgos, ir finansiškai sudėtingos. Įstojau į informatiką ir matematiką, o vėliau baigiau ir inžinerinius mokslus. Įsidarbinau Europos Komitete, labai daug metų mano darbas buvo susijęs su europine integracija.