Egzistuoja daugybė istorijų apie intriguojantį Viktorijos laikų anglų paprotį rengti brangių žmonių pomirtines fotosesijas, kad jie atrodytų lyg gyvi. Skubame nuvilti patikliuosius: prieš objektyvą keistai atrodantys žmonės buvo sveiki ir gyvi, o šiandien internete klaidžiojančios vadinamosios POMIRTINĖS FOTOGRAFIJOS – apgaulė ir priemonė pasipinigauti.
Sparčiai žengiant į interneto amžių susidomėjimas šiurpą keliančiomis Viktorijos laikų gedulo nuotraukomis nė kiek nemažėja. Tariamų pomirtinių fotografijų apstu interneto keistenybių galerijose, pintereste, instagrame, net gerbiamos svetainės prisideda prie mitų kūrimo. Šis reiškinys lengvai paaiškinamas: toje niūrioje ne itin tolimoje kultūroje, kur mirtis buvo ypač sureikšminta, neabejotinai yra kažkas įtikinamo.
Šiurpios tradicijos
Anot paplitusios legendos, dažnai nutikdavo, kad, žmogui netikėtai mirus, giminės apsižiūrėdavo neturį nė vieno brangaus šeimynykščio atvaizdo. Tada kviesdavosi fotografą, kad šis padarytų pomirtinę nuotrauką. Velionį apvilkdavo geriausiais drabužiais, atremdavo į trikojį atitinkama poza, atmerkdavo akis. Stovas padėdavo išsilaikyti ant kojų, sukurti gyvo žmogaus iliuziją ir pozuoti su dar kvėpuojančiais šeimos nariais. Tėvai fotografuodavosi su mirusiais vaikais ant kelių, berniukai ir mergaitės – greta mirusių brolių ir seserų.