„Nėra nieko įdomesnio už dviejų tylinčių įsimylėjėlių pokalbį“, – kartą pasakė vienas protingas prancūzas, ir su juo sunku nesutikti. O nebyliam jausmui išreikšti kažkada nebuvo geresnio tarpininko nei MEILĖS ATVIRUKAI.
Jų kolekcijas galima apžiūrinėti lyg seną šeimos albumą. Užsienietiški, „trofėjiniai“, kruopščiai artelės darbuotojų retušuoti – juose atgyja sentimentalūs pasakojimai apie pasimatymus, prisipažinimus, pasipiršimus ar išsiskyrimus. Šiandien šie pageltę amžino jausmo ženklai – meilės dokumentai. Už saldžių nuotraukų slypi žmonių likimai, apie kuriuos liudija išlikę užrašai.
Kičas? Ne, tiesiog gyvenimas
Popierinio glamūro istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai atsirado nebrangi ir visuotinai prieinama bendravimo forma – pašto atvirukai su scenomis, vaizduojančiomis romantiškas damas ar sužadėtinius, meiliai apsikabinusius, flirtuojančius, besibučiuojančius. O netrukus išrastas fotoaparatas suteikė galimybę masiškai tokius paveikslėlius dauginti.
Fotostudijos ėmė dygti lyg grybai po lietaus. Įvairaus amžiaus modeliai uoliai pozavo priešais kamerą, vaizduodami romantines akimirkas prie obels, parke, šviečiant mėnuliui.