Popiežiaus vizito išvakarėse Vilnių garsinantis paveikslas atgijo virtualioje realybėje
Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Vilniuje technologijų pagalba žymusis Dievo Gailestingumo paveikslas įgaus dar nematytą virtualų pavidalą. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir apaštališkasis nuncijus Pedro Lopez Quintana tapo pirmaisiais, kurie svarbiojo vizito išvakarėse išvydo, kaip virtualioje erdvėje „atgyja“ milijonų pasaulio katalikų branginamas Vilniaus paveikslas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabriko“ mokslininkai ir studentai pasitelkė naujausias technologijas tam, kad tikintieji galėtų naujai pamatyti stebuklu laikomą paveikslą. Specialistai virtualioje realybėje atkūrė Dievo Gailestingumo šventovę ir suteikė galimybę joje pamatyti 3D technologijomis atkurtą Dievo Gailestingumo paveikslą.
Neatrastas Vilniaus lobis
„Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją yra matęs tikriausiai kiekvienas milijardinės katalikų bendruomenės narys, tačiau tai, kad originalas yra čia, Vilniuje, žino retas. Į virtualią realybę perkelta šventovė ir paveikslas XXI-ojo amžiaus metodais paskleis po pasaulį žinią apie ypatingą Vilniaus lobį“, - tvirtina Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Šiuo projektu Vilnius žengia drąsų žingsnį, parodydamas, kaip technologijos gali dar labiau aktualizuoti sakralų paveldą.
Technologiniai realybės iššūkiai
Siekiant perkelti Dievo Gailestingumo šventovę į virtualią realybę panaudoti lazerinio skenavimo, fotogrametrijos ir 3D modeliavimo metodai. Mišrių technologijų taikymas leido maksimaliai priartinti skaitmeninį modelį prie tikrovės. Dar sudėtingesnė užduotis buvo tinkamai 3D aplinkoje perteikti pagal vienuolės šv. Faustinos regėjimus nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą.
„Kiekvienas amžius turi savo vaizdavimo būdą. 1934-aisiais Vilniuje pagal vienuolės pasakojimą Jėzaus atvaizdas buvo nutapytas ant drobės. Mūsų laikai suteikia naujas technologines galimybes – virtualią realybę, 3D skenavimą ir modeliavimą. Nors skaitmeninės technologijos šiuo metu dar neleidžia pilnai pakeisti tikrovės, virtuali realybė yra pažangiausia technologija, skirta pojūčiams atkurti nuotoliniu būdu,“ – teigia VGTU „LinkMenų fabriko“ kūrybinių projektų vadovė Eglė Girdzijauskaitė
Legendinis Vilniaus paveikslas 3D formatu nuo šiol atviras visiems pasaulio tikintiesiems specialioje svetainėje . Nuo šiol milijonai tikinčiųjų galės technologijų pagalba ne tik pamatyti Dievo Gailestingumo paveikslą, bet ir virtualiai „pasivaikščioti“ po šventovę Vilniuje, kurioje jis saugomas. Tikimasi, kad ši patirtis daugelį paskatins aplankyti Lietuvos sostinę ir savo akimis išvysti paveikslo originalą bei pajusti miesto, kuriame jis gimė, aurą.
Vilnius – Gailestingumo miestas
Sukurti virtualią Dievo Gailestingumo šventovės ir Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją buvo nutarta neatsitiktinai. Tai – ypatingas Vilniaus sakralaus paveldo lobis. Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Lietuvoje 1934 m. pagal šv. Faustinos regėjimus, šiandien yra vienas žinomiausių paveikslų visoje Katalikų bažnyčioje. Paveikslo kopijos kartu su žinia apie Dievo Gailestingumą greitai pasklido po pasaulį, o su juo susijęs Gailestingumo pamaldumas buvo išpopuliarintas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II.
Apie tai, kad paveikslas gimė Vilniuje ir yra čia gerbiamas, iki šiol pasaulyje žino nedaug kas. Sovietmečiu kūrinys buvo ilgą laiką slepiamas. Nuo 2005 m. paveikslas, dėl kurio piligrimai įveikia tūkstančius kilometrų, pakabintas Dievo Gailestingumo šventovėje, Dominikonų gatvėje, Vilniuje.
Neeilinio įvykio – popiežiaus vizito – proga Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ nutarė nutraukti nežinios šydą nuo paveikslo gimtinės ir paskelbti pasauliui, kad jo namai – Vilniuje. Inovatyvaus projekto įgyvendinimo ėmėsi kūrybiškiausius miesto inžinierius vienijantis VGTU „LinkMenų fabrikas“ ir 3D turinio kūrėjai „Drone Team“. Projektą įgyvendinti padėjo Vilniaus piligrimų centras.
Paveikslo ir šventovės atkūrimo virtualioje realybėje procesą galima rasti ČIA.
Daugiau informacijos apie Vilniaus sakralinį paveldą galima rasti naujame leidinyje.