Popiežius Pranciškus mirė: kas laukia toliau

Popiežius Pranciškus, kuris jaunystėje dėl kvėpavimo takų infekcijos neteko dalies plaučių, neseniai pritarė paprastoms laidotuvėms ir atsisakė kai kurių paslaptingesnių apeigų ir ritualų, kurie atliekami mirštant Šventajam Tėvui, rašo portalas „Politico“.

Visgi kai kurios Vatikano tradicijos siekia Senovės Romą.

Mirtis

Tradiciškai patvirtinti popiežiaus mirtį yra camerlengo (aukšto rango Vatikano pareigūno) darbas. Šiuo metu šias pareigas eina airių kilmės kardinolas Kevinas Farrellas.

Jei tradicija išliks, būtent K.Farrellas aplankys popiežiaus Pranciškaus kūną privačioje koplyčioje ir sušauks jo vardą, kad jį pažadintų. Šiuo metu tai iš esmės ceremonialas, nes gydytojai pontifiko mirtį bus patvirtinę standartinėmis medicininėmis priemonėmis. (Dažnai kartojamas mitas, kad camerlengo taip pat švelniai baksnoja popiežiaus galvą sidabriniu plaktuku – Vatikanas tai ilgai neigė).

Kai pontifikas neatsiliepia, pagal tradiciją jo antspaudinis žiedas, kuriuo antspauduojami oficialūs popiežiaus dokumentai, sunaikinamas, o tai reiškia jo valdymo pabaigą, ir popiežiaus apartamentai užantspauduojami. Camerlengo informuoja Kardinolų kolegiją, vadovaujantį aukštų Bažnyčios pareigūnų organą, kad popiežius mirė, prieš tai, kai apie jo mirtį paskelbiama pasauliui Vatikano pareiškimu žiniasklaidai.

Gedulo laikotarpis

Po popiežiaus mirties prasideda devynias dienas truksiantis gedulas, vadinamas novendialu, kuris iš pradžių buvo senovės romėnų paprotys. Italija taip pat paprastai skelbia nacionalinį gedulą.

Jo kūnas bus palaimintas, aprengtas popiežiaus drabužiais ir perkeliamas į Šventojo Petro baziliką, kur šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų ir užsienio šalių aukšto rango pareigūnai bei pasaulio lyderiai, išsirikiuos į eilę pareikšti pagarbos. Anksčiau popiežiaus kūnas būdavo laikomas ant pakeltos platformos, vadinamos katafalku, tačiau Pranciškaus supaprastintos laidotuvių apeigos leis jam gulėti atvirame karste be tokios pompastikos ir paradiškumo.

Istoriškai popiežiai dažnai būdavo balzamuojami, o iš kai kurių prieš laidojant būdavo išimami organai (Romoje, netoli Trevi fontano esančioje bažnyčioje, marmurinėse urnose saugomos daugiau kaip 20 popiežių širdys, saugomos kaip šventosios relikvijos), tačiau ši praktika tapo nebemadinga.

Kol popiežius Pranciškus ilsėsis, Švento Petro bazilikoje ir visame katalikų pasaulyje kasdien bus laikomos pamaldos ir Requiem mišios.

Tuo tarpu Vatikane prasidės pereinamasis laikotarpis, vadinamas sede vacante, t. y. „laisva vieta“, kurio metu Bažnyčios valdymas laikinai bus perduotas Kardinolų kolegijai, tačiau kol nebus išrinktas naujas popiežius, nebus galima priimti jokių svarbių sprendimų.

Laidotuvės

Popiežiaus laidotuvės greičiausiai vyks Šventojo Petro aikštėje, o į pamaldas Vatikane susirinks gedintieji. Joms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas, šiuo metu į dešimtą dešimtį įkopęs italas Giovanni Battista Re.

Tradiciškai popiežius laidojamas Vatikano grotose – po Šventojo Petro bazilika esančiose kriptose. Jose palaidota beveik 100 popiežių, tarp jų ir Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI, kuris pasitraukė 2013 m. ir mirė 2022 m.

Tačiau Pranciškus viename interviu 2023 m. sakė, kad savo paskutinio poilsio vieta pasirinko Romos Santa Maria Maggiore baziliką, vieną mėgstamiausių ir dažniausiai lankomų bažnyčių, taip tapdamas pirmuoju popiežiumi per šimtmetį, palaidotu ne Vatikane.

Ankstesni popiežiai buvo laidojami trijuose karstuose: kiparisiniame, cinko ir uosio, kurie buvo sudėti vienas į kitą, tačiau Pranciškus įsakė laidoti jį viename karste, pagamintame iš medžio ir cinko.

Kai Benediktas XVI buvo laidojamas, jo karste taip pat buvo jo valdymo metu nukaldintos monetos ir metalinis vamzdelis, kuriame buvo susuktas popierinis ritinys, vadinamas rogito, – 1000 žodžių dokumentas, pasakojantis apie jo gyvenimą ir valdymą. Pranciškus tikriausiai bus palaidotas su savo rogito, kuriame išsamiai aprašytas jo unikalus pontifikatas.

Rinkimai

Praėjus dviem ar trims savaitėms po popiežiaus laidotuvių Siksto koplyčioje kardinolų kolegija susirinks į konklavą – itin slaptą naujo popiežiaus rinkimų procesą. Teoriškai į popiežiaus postą gali pretenduoti bet kuris pakrikštytas Romos katalikų vyras, tačiau pastaruosius 700 metų popiežius visada buvo renkamas iš Kardinolų kolegijos.

Didžioji dauguma iš 266 per visą istoriją išrinktų pontifikų buvo europiečiai. Popiežius Pranciškus, gimęs Argentinoje, Jorge Mario Bergoglio, buvo pirmasis ne europietis pontifikas per 1 300 metų.

Kitaip nei įprastinėje politikoje, kandidatai į popiežius nevykdo atviros kampanijos. Vatikano stebėtojai kardinolus, kurie turi gerų šansų tapti popiežiumi, laiko papabile, t. y. „galinčiais tapti popiežiais“.

Balsavimo dieną Siksto koplyčia su garsiosiomis Mikelandželo tapytomis lubomis fiziškai uždaroma, o kardinolai, davę slaptumo priesaiką, uždaromi viduje.

Balsuoti gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai. Maždaug 120 iš jų slapta balsuos už pasirinktą kandidatą, įrašydami savo vardą į balsavimo biuletenį ir įmesdami jį į altoriaus viršuje esančią taurę.

Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos, rengiamas dar vienas balsavimo turas. Per dieną gali būti iki keturių turų. 2013 m. popiežių Pranciškų išrinkusi konklava užtruko apie 24 valandas ir panaudojo penkis balsavimo biuletenius, tačiau procesas gali trukti ir ilgiau: XIII a. konklava užtruko apie trejus metus, o XVIII a. – keturis mėnesius.

Suskaičiavus biuletenius, jie sudeginami Siksto koplyčios viduje esančioje krosnyje, kurią iš anksto įrengė Vatikano ugniagesiai. Antroje krosnelėje deginama cheminė medžiaga, per kaminą į išorę siunčianti dūmų signalą: juodi dūmai reiškia, kad naujasis popiežius neišrinktas, balti – kad išrinktas.

Naujasis popiežius

Kai popiežius išrenkamas, Kardinolų kolegijos atstovas iš pagrindinio Šv.Petro bazilikos balkono, stebint tūkstančiams tikinčiųjų, perskaito lotynišką pranešimą „Habemus papam“, kuris reiškia „Turime popiežių“.

Tuomet ką tik išrinktas popiežius, išsirinkęs popiežiaus vardą (greičiausiai šventojo ar pirmtako garbei) ir apsivilkęs baltą sutaną, išeina į balkoną ir sako savo pirmąją kalbą visuomenei. Taip katalikų pasaulis turi naują vadovą.

Popiežius ne tik nustato Bažnyčios mokymą ir moralinius principus, bet ir turi didelę diplomatinę ir politinę galią pasaulio politikoje, tarpininkauja pasauliniuose konfliktuose ir vadovauja humanitarinėms pastangoms, rašo „Politico“.

Dauguma popiežių dirba iki mirties. Popiežius Benediktas XVI, kuris atsistatydino 2013 m., būdamas 85 metų amžiaus, dėl pablogėjusios sveikatos, buvo pirmasis pontifikas, atsistatydinęs per 600 metų.