Populiariausi vestuvių fotografai: Neringa Rekašiūtė jaunavedžius kviečia leistis į nuotykį

Pirmiausia Neringa žinoma iš socialinių fotografijos projektų. Ji – rezonanso Lietuvoje sulaukusių serijų „Jie laimėjo loteriją“, „Mes. Moterys“, „Islamas Lietuvoje“ autorė. Tačiau jauna kūrėja nori save išbandyti įvairiuose žanruose. Todėl trečią sezoną fotografuoja vestuves. „Tik pradedu atsirinkti, kas vestuvėse yra kas, kas fotografuojant kitų asmeninę šventę man yra svarbu, – pasakoja. – Jaučiu, kad patinka drąsūs, nestandartiniai sprendimai, kai mažai pozavimo. Tiesiog gražūs portretai man neįdomūs. Pajutau, kad smagu ką nors pašėlusio kurti kartu su jaunaisiais. Ir poros mane pasirenka tokios, kurios nebijo netikėtų sprendimų.“

Praėjusią vasarą būsimus jaunavedžius per priešvestuvines fotosesijas ir vestuves švenčiančias poras Neringa kėlė ant stogų ir liepė ropštis į baltus trąšų kalnus, maudė jūroje, ežeruose, įkalbinėjo karstytis medžiuose. Ar prieš tuoktuves ji įspėja jaunuosius, kad nusiteiktų nuotykiui? Pasakoja dažnai rengianti priešvestuvines fotosesijas. Per jas geriau pažįsta vedybų sąjungai besiruošiančią porą ir pajunta, kam tiedu žmonės nusiteikę, kas jiems svarbu, įdomu, priimtina. „Anksčiau atrodydavo, gal ne visai etiška prašyti kur nors kabarotis šventiniais drabužiais vilkinčius žmones, – prisipažįsta. – Tačiau dabar mane drąsina mintis, kad ta nuotrauka bus tokia nuostabi, jog nebaisu, kad suknelė truputį išsipurvins ar sušlaps. Juk daiktai turi ne įkalinti, o išlaisvinti. Ir tikrai, pamatę fotografijas žmonės būna labai laimingi, įsitikina, jog buvo verta perlipti per save, per išankstinius nusistatymus, kas galima, tinkama, o kas – neva ne. Leidęsi į mano pasiūlytą nuotykį jaunavedžiai labai gerai jaučiasi.“

Ne vienas vestuves jau įamžinusi menininkė mato, kad besituokiantys žmonės tą dieną gali patirti nemažai streso, įtampos. Jie turi atlaikyti didelę dėmesio dozę ir į ją atsakyti šypsenomis. Tai, žinoma, malonu, bet vargina. „Pastebėjau, kad fotosesija gali būti trumpas atsitraukimas iš tos dienos pasiutpolkės, – pasakoja. – O jei per tą valandėlę nuveiki ką nors nuostabaus, įsimintino, kitokio, ne tik prievarta pozuoji ir šypsaisi, kankinamas fotografo, tuomet nuotraukos tai primins ilgai.“

Neringa prisipažįsta, anksčiau dėl to, kad fotografuoja vestuves, kiek kompleksuodavo, nes manė, kad tai menininkui neteikia garbės. „Tačiau aš ir vestuves fotografuoju taip, kad galėčiau savo darbais didžiuotis. Beje, tai labai sudėtingas užsiėmimas, – pažymi. – Turi būti labai socialus ir psichologiškai pasirengęs, nes tai jauniesiems – ne tik džiaugsmo, bet ir pilna streso diena. Tarkim, kartą man teko koreguoti makiažą jaunajai, kuri buvo nugrimuota kaip tipinė devintojo dešimtmečio pornožvaigždė. Tačiau iššūkiai man patinka, paskui smagu juos prisiminti.

Daug fotografų, dirbančių prie kitų projektų, nevengia ir vestuvių. Tai ne trukdo, o padeda užsitikrinti materialinę gerovę. Įamžindamas vestuves labai suartėji su žmonėmis. Tose šventėse randu naujų draugų, sutinku įdomių asmenybių. Vedybų fotografavimas gali būti įsimintinas nuotykis.“

Norvegijos fiorduose

Marianne Kristiansen ir Kristofferio Brandalo vestuvių Neringa skrido fotografuoti į Norvegiją. „Su Marianne vienus metus Londone kartu studijavome fotografiją. Susidraugavome, tad ryšys nenutrūko ir toliau, ji matė mano darbus, – pasakoja Neringa. – Kai Kristofferis pasipiršo, Marianne man parašė, kad jei bus vestuvės, tai jas fotografuosiu tik aš. Taip ir atsitiko. Savaitę praleidau tikroje norvegiškoje aplinkoje. Užmezgiau svarbių kontaktų ir įamžinau tradicines norvegiškas vestuves su jų juokingais papročiais.

Smagu, kad į šventę atskridau porą dienų anksčiau: turėjau laiko pasikalbėti ir pasvajoti kartu su jaunaisiais. Pasiūliau fotosesijai išnaudoti vandenį, nes Kristofferis – jūreivis. Jų, sėdinčių valtyje, fotografuoti lipau į fiordą, apsirengusi jaunikio hidrokostiumu. Neatsitiktinai nuotraukose yra ir žirgai: pora juos augina. Norėjau, kad ši fotosesija būtų kuo artimesnė Marianne ir Kristofferio natūraliam gyvenimui.“

Lyg iš „Burning Man“ festivalio

Priešvestuvinei fotosesijai vilniečius Miglę ir Tadą Butkevičius fotografė pakvietė į trąšų gamyklą. Ten ne pirmą sykį fotografavusi Neringa žinojo: aplinka primena negyvą Nevados dykumą, kur kasmet vyksta legendinis „Burning Man“ festivalis.

„Į trąšų gamyklos teritoriją patekti nėra paprasta. Tai irgi suteikia žavesio, – prisipažįsta. – Buvo nuostabus vasaros vakaras, leidosi saulė, o mes kūrėme „Burning Man“ festivalio atmosferą. Fotosesijai ruošėmės iš anksto, su Migle ir Tadu buvome viską nuosekliai apgalvoję. Visur ieškojome drabužių, kai ką jiedu net nuomojosi. Nuostabiausia, kad gražiausi kadrai – kur ši pora vilki savo aprangą, mūvi pačių kurtą skrybėlę.

Girdėjau, kad paviešinus šias nuotraukas atsirado labai daug norinčių rengti fotosesijas toje trąšų gamykloje.“

Atgal į gamtą

Alternatyviosios medicinos specialistė Rūta ir mokslininkas Henrikas – daug pasaulio matę žmonės, ne kartą buvę festivalyje „Burning Man“. Neringa su kolega Artūru Morozovu įamžino Kernavėje vykusią jų šventę. „Šios poros sutuoktuvės man labiau priminė festivalį nei tradicines vestuves, – prisimena fotografė. – Savaitę prieš šventę jiedu patys lemputėmis, šviečiančiais burbulais, žvakėmis dekoravo mišką, statė indėnų palapines tipius. Buvo tikrai labai magiška ir gražu! Netradiciška buvo ir tai, kad Rūtą ir Henriką sutuokė draugas. Paskui visi vaišinosi veganišku maistu, šamanų arbata. Tai buvo labai tikra ir be galo nuoširdi šventė.

Rūta ir Henrikas – gamtos žmonės, tad nebuvo problemų įkalbinti per fotosesiją bristi į Nerį ar pasivaikščioti nugriuvusios milžiniškos pušies kamienu. Fotografuojant labai gražiai leidosi saulė, debesys atsispindėjo vandenyje – buvo tikra fotografijos harmonija!“