Populiarūs mitai apie gyvūnus
Apie daugelio naminių gyvūnų elgseną, gyvenimo ypatumus, poreikius ir kitką, regis, žinome viską. Kita vertus, egzistuoja nemažai mitų, susijusių su naminių gyvūnų įpročiais, elgsena ir netgi mityba. Daugelis jų yra apie kates, nors ir apie kitus augintinius tenka išgirsti nevisiškai atitinkančių tikrovę faktų.
Po kastravimo ir sterilizavimo šunys ir katės tampa stori ir tingūs
Hormoniniai organizmo pokyčiai ir sulėtėjusi medžiagų apykaita turi nemažos įtakos šių augintinių kūno pokyčiams ir judrumui. Kartais po šių procedūrų iš tiesų pagerėja augintinių apetitas, nes nelieka poreikio augintiniui ieškoti poravimosi partnerio, kovoti dėl teritorijos. Augintiniai tampa ramesni, kartais net vangūs, mažiau šėlsta po namus. Kita vertus, jei po kastravimo stengsitės su katinu ar šuneliu žaisti, daug vaikščioti, leisite jam laisvai judėti, be to, tinkamai subalansuosite mitybą, rūpesčių nekils nei dėl kūno masės, nei dėl judrumo. Pastebėta, kad po sterilizavimo sumažėja kačių agresyvumas. Katinai tampa draugiškesni, bet ne tingesni. Tingulys įprastai kyla dėl pernelyg didžiulių jūsų pastangų sudaryti augintiniui namuose kuo patogesnes gyvenimo sąlygas.
Geriausias kačių ėdesys – pienas
Geriausias kačių ėdalas – pelės, juk laukinės katės minta būtent smulkiais graužikais. O naminėms katėms mėsa reikalingesnė nei pienas. Katės – mėsėdės, normaliai jų organizmo medžiagų apykaitai būtini gyvūniniai riebalai. Pienas reikalingas ir naudingas nebent žindomiems kačiukams.
Katės murkia tik tuomet, kai jaučiasi gerai
Anaiptol. Kačių „kalba“ turi daug subtilybių. Iš tiesų dažniausiai katės murkimas reiškia, kad ji jaučiasi gerai. Kita vertus, katės murkimas gali reikšti ėdalo poreikį, perteikti nuoskaudą, netgi nepasitenkinimą ar skausmą. Garsiu gerkliniu balsu katės įprastai skundžiasi, kai šeimininkai jas palieka namuose ilgesniam laikui vienas. Panašiai jos praneša, kai pajunta alkį.
Šuo su kate negali sugyventi
Priešingai, šuo su kate dažnai neblogai sugyvena po vienu stogu, netgi ėda iš vieno indelio. O kai vienas suserga, antras jį laižo ar šildo. Įprastai nesugyvena tik nepažįstami šunys ir katės, o kačių dažniausiai nemėgsta tie šunys, kuriuos šeimininkai nuo pat mažens moko jų vengti ir siundo prieš jas.
Šunys neskiria spalvų
Mitas apie šunų daltonizmą ilgą laiką buvo palaikomas mokslininkų. Tačiau neseniai amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šunys vis dėlto skiria spalvas, nors ir ne taip gerai kaip jų šeimininkai. Kai kurie šunų augintojai gali tuo įsitikinti patys. Pavyzdžiui, parodoje pasiklydęs šuo vis artindavosi prie moterų, vilkinčių mėlynos spalvos drabužiais. Pasirodo, būtent tokios spalvos striuke tą dieną vilkėjo jo šeimininkė.
Stepiniai vėžliai – lėtumo įsikūnijimas
Anaiptol. Posakis „lėtas kaip vėžlys“ neatitinka realybės. Stepiniai vėžliai – gana guvūs ir judrūs augintiniai. Jų nereikėtų palikti be priežiūros sodo žolėje nė akimirkos. Jie juda ne tik greitai, bet ir sugeba taip pasislėpti natūralioje aplinkoje, kad jį sunkiai rasi ir labai stengdamasis.
Dekoratyvinės žiurkės – agresyvios augintinės
Tai – labai ištikimi, prieraišūs ir nepaprastai rūpestingi gyvūnai, nesunkiai prisitaikantys prie bet kokių gyvenimo sąlygų. Joms patinka jausti šeimininko dėmesį ir kvapą. Šios žiurkės įsimena ne tik savo, bet ir kitų naminių gyvūnų, gyvenančių po vienu stogu, vardus, atbėga šaukiamos ir, įsitaisiusios šeimininkui ant peties, laukia jo nurodymų arba juda drauge po namus.
Papūgos iš poreikio švarintis pradeda pešioti plunksnas
Jei papūga pradeda pešiotis plunksnas, greičiausiai ji serga. Tiesa, tai – psichologinio pobūdžio liga, nes papūgos dažnai pešiojasi plunksnas iš nuobodulio ar vienatvės. Ilgainiui tai gali tapti yda, dėl kurios paukštis gali netgi nugaišti.