Pora apsilankė Lofotenų salyne ir liko sužavėti: dalijasi patarimais, ką būtina aplankyti Norvegijoje

Oras, žinoma, keitėsi, bet bėgdami nuo lietaus atsidūrėme ne ką blogesnėse vietose. Šį kraštą pažįsta ir dauguma lietuvių, tačiau, pasirodo, ne visi. Grįžę išplatinome nuotraukas socialiniuose tinkluose ir sulaukėme didelio susidomėjimo bei klausimų. Dauguma klausia kur tos vietos ir kaip ten nuvykti. Norintiems keliauti turiu keletą patarimų. 

Žinoma, lengviausia yra keliauti per kelionių agentūrą, bet, manau, kad geriau yra būti savo laiko šeimininku. Šiuo atveju pats esi atsakingas už save ir savo atostogas. Keliaujant į Norvegiją siūlyčiau nesusidėlioti gana tikslaus plano, o tik susidaryti dominančių objektų sąrašą. Viskas dėl oro. Čia turi turėti atsarginį planą, nes kitaip atostogos gali virsti ne košmaru, bet niūriu prisiminimu. Kaip jau minėjau, mūsų maršrutas taip pat keitėsi, nes iš prognozuojamo saulėto oro gavome lietaus. Taip jau čia yra dėl Golfo srovės. Orų prognozės būna tikslios, geriausiu atveju, 2-3 dienas. 

Kitas patarimas susijęs taip pat su orais – tai tinkama apranga. Net liepos mėnesį orai gali būti permainingi ir tinkami kalnų batai bei striukė nuo vėjo ir lietaus tikrai pravers.

Kitas patarimas – keliauti vasarą, iš dalies taip pat susijęs su orais. Iš kitos pusės, vasarą čia šviesu visą parą, pačioje šiaurėje saulė išvis nenusileidžia. Tokiu metu galima pamatyti vidurnakčio saulę, kuomet ji paliečia horizontą ir vėl pradeda kilti. Tokiu būdu vienu metu galima stebėti ir saulėtekį, ir saulėlydį. Tikra svajonė fotografams – auksinė valanda trunka kelias valandas.

Kalbant apie kelionės biudžetą, turbūt jau visi žino, kad Norvegija yra brangi šalis. Tačiau lietuviai taupyti moka, kai kurie išleidžia ne tiek ir daug. Taupantiems rekomenduoju nakvynei rinktis kempingus, maistą ruošti patiems ir atidžiai planuoti maršrutą, nes kai kur keliai, tuneliai mokami, keltai brangūs. Į salas galima papulti lėktuvu, keltu ir net kruiziniu laivu, bet, kad ir kaip nuvyktumėte, automobilis salose bus reikalingas. Visą salyną galima tiesiog per dieną pravažiuoti automobiliu, o pačios populiariausios vietos išsidėsčiusios 150 kilometrų atkarpoje.

Vis dėlto norint pamatyti tikrąjį salų grožį, teks įšokti į kalnų batus. Visame salyne rasite apie 50 žygiams skirtų maršrutų, o kiekvieną jų įveikę būsite apdovanoti įspūdinga panorama. Galiu patikinti, kad tokių vaizdų tikrai niekur kitur nebūsite matę, šis kraštas ir išskirtinis.

Kitas salų išskirtinumas yra balto smėlio paplūdimiai. Vieni lengvai pasiekiami automobiliu, o kiti – laukiniai, iki kurių teks paeiti, perlipti nemažą kalniuką ar net plaukti su keleiviniu keltu. Tiesa, ne kiekvienas ryžtasi juose pliuškentis, o jei tai daro, tai tikrai ne tam, kad atsigaivintų. Vieni šoka į ledinį vandenį norėdami pasirodyti prieš kitus, kiti – pozuodami prieš kameras. Tiesa, čia pilna banglentininkų, kai kurie kempingai jiems ir skirti.

Be klajojimo po kalnus čia galima rasti ir daugiau aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų: banglentės, taip pat irklentės, baidarės, dviračiai. O žvejyba yra turbūt pagrindinis ir labiausiai šias salas išgarsinęs užsiėmimas.

Norintiems sėslaus laisvalaikio, bus sunkiau surasti, ką nuveikti. Nors, iš kitos pusės, apsistojus vasaros namelyje galima grožėtis puikia panorama, o esant audrai saugiai šildytis prie židinio.

Maistas Norvegijoje nežavi, galima paragauti kai kurių produktų, bet iki šiol nesu nei vieno iš jų pamėgęs. Nemėgsta jo ir patys vietiniai, tai patvirtina faktas, kad norvegai suvartoja daugiausiai picų pasaulyje vienam gyventojui. Bet atvykus į Norvegiją, ypač į Lofoteną, vertėtų paragauti žuvies patiekalų, bakalao, banginio steikų, vietinio sūrio bei avienos patiekalų. Kainos čia aukštesnės nei žemyninėje Norvegijoje: už sriubą sumokėsite nuo 10 iki 20 eurų, pagrindinį patiekalą nuo 20 iki 30 eurų, o desertą nuo 12 iki 15 eurų. Kalbant apie kainas, nakvynė kempinge kainuoja nuo 20 iki 30 eurų, kempingo namuke virš 100 eurų, viešbučiuose prasideda nuo 200 eurų.

Kadangi nenorėjome visų savo atostoginių išleisti kelionėse po Norvegiją, rinkomės ekonominį variantą. Ėmėme palapines, šiltus miegmaišius ir kitą kempingo įrangą, susipakavome į savo nediduką automobilį ir išjudėjome į šiaurę. Kelionės taškai jau buvo sudėlioti, orai patikrinti, bet nakvynė nesuplanuota. Miegant kempinguose nakvynės planuotis nebūtina, tai vienas iš didžiausių privalumų. Kempingų tinklas Norvegijoje labai platus, o patys kempingai nenuvils.

Dažniausiai jie įsikūrę gražiose vietose, visada rasite šiltą dušą, švarius tualetus, gal net virtuvėlę, skalbyklą, laužavietes. Kaina už palapinę ir automobilį svyruos apie 20-30 eurų. Visgi kartais kempingus reikėtų užsisakyti, jei planuojate liepos mėnesį apsistoti labai populiarioje vietoje. Mes surizikavome, neužsakinėjome, bet gavome vietą viename kempinge tik persikėlę į Lofotenus. Atsidūrėme tarsi kitoje šalyje, idiliškoje aplinkoje, kurią sunku aprašyti žmogui, neturinčiam poetiškos gyslelės.

Reine – pirmasis miestelis, kurį nusprendėme pamatyti. O geriausias būdas tai padaryti – stebėti jį iš viršaus. Pora valandų kopimo ir mes jau viršuje, vietoje, kuri vadinasi Reinebringen. Tai populiariausias žygis Lofoteno salyne, bet tuo pačiu ir pavojingiausias. Neilgai trukus po mūsų kelionės maršrutas iki Reinebringen buvo uždarytas, nes tiesiamas saugus kelias iki viršūnės. Palipus į viršų sunku buvo patikėti savo akimis, jokios anksčiau matytos nuotraukos neatperka tikro vaizdo. Tai buvo įspūdingiausias vaizdas, kokį esame matę. Tą patį girdėjome ir iš kitų užlipusių žmonių. Praleidome ten kokias tris valandas ir grįžome į kempingą tik vidurnaktį. Kodėl ši trasa laikoma viena pavojingiausių taip ir nesupratome, nes visur jos čia vienodai stačios.

Kitą dieną reikėjo lengvesnio žygio, dėl to pasirinkome turbūt patį paprasčiausią, bet iš čia geriausia stebėti vidurnakčio saulę, mat vakaruose plačiai atsiveria Norvegijos jūra. Žygis vadinasi Yttersandheita.

Sekančią dieną bėgome nuo lietaus dar labiau į šiaurę ir atsidūrėme saloje Andøya. Ši sala paliko labai didelį įspūdį. Gamtovaizdis čia skiriasi nuo kitų Norvegijos vietų, visur labai žalia, pakrantė nusėta balto smėlio paplūdimiais, kuriuose šeimininkauja avys, visur aplink žaliuoja slėniai. Tai taip pat viena iš geriausių vietų stebėti vidurnakčio saulę, taip vadinosi ir kempingas, kuriame apsistojome.

Vakaro atradimu tapo žygis į Måltinden. Šio žygio nebuvome planavę, tad jis mums buvo tikras siurprizas. Labai norėjosi pabūti ilgiau šioje saloje, mat sala populiari banginių bei paukščių safariais. Beje, juos rezervuoti reikia mažiausiai prieš savaitę, o kaina svyruoja apie 100 eurų.

Lietus vijo mus dar šiauriau, dėl to kitą dieną persikėlėme į Senja salą. Kalnas Segla pastaruoju metu sparčiai populiarėjantis tarp žygeivių, o socialiniuose tinkluose jo populiarumas nenusileidžia net garsiajam Trolltunga.

Grįždami namo vėl užsukame į Lofoteno salyną, kur dar dvi dienas praleidome laukiniuose paplūdimiuose. Iki vieno iš jų teko keltis pėsčiųjų keltu, o toliau keliauti pėsčiomis, kol pasiekėme paplūdimį be jokios civilizacijos, telefono ryšio, dušo, tualeto. Vieta labai įsimintina, vaikščiodami po paplūdimį radome net banginio stuburo slankstelių.

Po tokių mūsų atostogų norėjosi dar vienos, poilsinės išvykos, bet įspūdžiai išliks visam laikui. Be to, liko dar daug neaplankytų Lofoteno vietų ir neabejoju, kad kažkada dar ten sugrįšime.

Daugiau poros įspūdžių ir įspūdingų kelionės kadrų rasite ČIA.