Prabangios lietuvaitės vestuvės Italijoje: „Už tiek žmonės Lietuvoje statosi namus“

Laura ir jos išrinktasis Giuseppe pažįstami jau septynerius metus. Jie gyvena Londone, kur ji dirba klientų vadybininke, o jis – investicinės bankininkystės specialistu. Laura džiaugiasi, kad dažnai jos pusseserė, turinti restoraną, prašo jos aprodyti žinomiems Lietuvos atlikėjams Didžiosios Britanijos didmiestį.

„Ar Džordana, ar Radži, ar dar kas iš įžymesnių atvažiuoja, padedam pusseserei juos pasitikti. Baigę koncertuoti jie dažnai nori pasibūti Londone, dieną praleisti. Džordana net ne kartą yra apsistojus pas mane,“ – pasakojo už italo Giuseppe neseniai ištekėjusi Laura.

Vestuves pora nusprendė atšokti jo vaikystės draugų vynuogyne, Pročidos saloje, kurioje jaunikis ir gimė. „Nusprendėme, kad bus nesąžininga skraidinti svečius į Londoną, kur niekada negali būti garantuotas dėl oro. O mano vyrui ypač svarbu laikytis itališkų tradicijų, todėl šventėme jo gimtoje saloje,“ – teigė nuotaka.

Ji sakė, kad labiausiai žavėjo skirtumai tarp itališkų ir lietuviškų vestuvių – serenada, kurią jaunikis dainuoja naktį prieš vestuves bei svečių požiūris į šventę. „Jei pakvietei ką nors, kas neturi galimybės atvykti, jie vis tiek atsiunčia dovanas. Galiu pasakyti, kad vestuvės beveik atsipirko,“ – džiaugėsi nuotaka.

Nors tikslios sumos, kiek kainavo šventė, nuotaka ir neatskleidė, ji užsiminė, kad lietuvaičiai už tokius pinigus statosi namus. „Vien suknelei, veliumui ir kitoms įvaizdžio detalėms išleidau apie 10 tūkst. eurų. Nemanau, kad kas Lietuvoje tiek skirtų vienai dienai,“ – teigė nuotaka.

Nuotakos suknelę siuvo italų firma „Spose di Gio“. „Norėjau, kad būtų ir lietuviškų akcentų, todėl ant pasijonio Lietuvoje man išsiuvinėjo obuolį, uogų. Obuolys simbolizuoja lietuvių tradicijas, šeimą – juk „obuolys nuo obels...“, o uogos – taip aš vadinu savo drauges,“ – pasakojo Laura.

Dar vienas tautų skirtumas, kuris jai įsirėžė į atmintį – tai itališkas nuoširdumas. „Lietuvoje per vestuves visi susėda prie stalo ir valgo. Čia ėjo vieni prie kitų, bendravo, patys prisistatė, šoko... Tiesa, svečiai sakė mums sveikinimus, nors Italijoje tai neįprasta – jie viską surašo į atvirukus. Taip pat grojo lietuviškų dainų,“ – pasakojo žiedus Italijoje sumainiusi lietuvaitė.

Svarbiausią savo dieną Laura norėjo atrodyti nepriekaištingai. „Norėjau, kad tai būtų kaip pasirodymas iš mūsų, lietuvių pusės. Pradėjau ieškoti per gimines, kas yra žinomas, kas galėtų atskristi. Norėjau pasakyti, kad čia – žinomas Lietuvoje stilistas, kad galėčiau pasididžiuoti. Taip man pasiūlė Jurijų Levčenkovą,“ – pasakojo nuotaka.

Į šventę Jurijus atvyko su žmona Xiao Yan Lin ir sūnumi Enzo. „Tai mums buvo pirmos itališkos vestuvės. Sužavėjo serenada nuotakai naktį prieš vestuves. Atrodė lyg toks bernvakaris – vyrai lieja širdį. Nors ten patekau netyčia, įsiminė tikrai ilgam,“ – pasakojo Jurijus.

Jis teigė, kad yra dalyvavęs ne vienose vestuvėse Kinijoje. „Ten susirenka nuo 600 iki 3000 žmonių, bet apsilankęs keliose supranti, kad galiausiai viskas kas kartą vyksta taip pat: plastmasinis tortas, 500 paršelių... Viešbučiuose vyksta toks konvejeris,“ – pasakoja Jurijus.

Visai kitokį įspūdį jam paliko Lauros ir Giuseppe vestuvės. „Iš 160 žmonių buvo 120 italų, žmonės – pasitempę, viskas puikiai išpildyta. Tikros itališkos vestuvės – sala, vynuogynas, vynas, limoncello... Draugai klausė, ar nekvepėjom muštynėmis, bet nors ir itališkos, vestuvės buvo klasikinės ir teisingos,“ – teigė stilistas, apie šią kelionę sukūręs trumpą video filmą.

Jurijaus sūnus itin mėgsta keliauti, todėl ši šventė jam irgi kėlė geras emocijas. „Juk italai vaikus myli, glosto, kviečia: bambino, bello... Jaučiasi ta meilė, saugumas, tikrai faina,“ – teigė vyras.

Vestuvėse dalyvavo ir Lauros bei Giuseppe dukrelė Beatričė, kurią pora šiemet pakrikštijo Vatikano Šv. Petro bazilikoje. „Tai buvo pirmos lietuviškos krikštynos pačiame Vatikane. Beje, ir kunigas buvo lietuvis – Beatričę krikštijo monsinjoras Visvaldas Kulbokas,“ – džiaugėsi Laura.

„Esu dėkinga savo draugams ir vyrui, kad turiu galimybę taip gyventi. Gerai, kad mano tėvai išvažiavo iš Lietuvos, kad galėjau užsieny baigti mokslus, turėti darbą. Visada reikia būti optimistiškai ir gyvenime siekti. Pamačius pas kitą, ko norėtum pats, reikia siekti, kad ir tau taip būtų. Reikia bendrauti, suktis tarp tų žmonių, kurie jau turi tai, ko nori tu. Svajonės visada turi būti didesnės ir didesnės. Daugiau norėsi – daugiau ir sieksi,“ – pasakojo Londone gyvenanti Laura.