Pradėjote slaugyti artimąjį? 3 svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti apie kasdienę higieną

Nuo ko pradėti? Kaip pasirūpinti, kad artimasis jaustųsi švariai ir patogiai, o jo oda būtų apsaugota nuo sudirgimo? Kokios priemonės gali palengvinti kasdienę priežiūrą, ypač kai žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia lovoje?

Slaugant svarbu ne tik atlikti būtinus veiksmus, bet ir nepamiršti žmogaus savijautos, privatumo bei orumo. Štai trys esminiai dalykai, kuriuos verta žinoti pradedant rūpintis artimojo kasdiene higiena.

Higienos rutiną pradėkite nuo individualių žmogaus poreikių

Pirmiausia įvertinkite, kiek artimasis gali padaryti pats. Galbūt jam tereikia pagalbos įlipant į dušą ar apsirengiant, o gal dėl ligos ir riboto judumo jį reikia prausti lovoje. Nuo žmogaus savarankiškumo priklausys ne tik kasdienė rutina, bet ir tai, kokių priemonių prireiks.

Jeigu artimasis gali atlikti dalį veiksmų savarankiškai, leiskite jam tai daryti – net ir nedidelė galimybė pačiam nusiprausti veidą, išsirinkti drabužius ar pasakyti, kada norisi praustis, padeda išsaugoti savarankiškumo ir orumo jausmą. Prieš pradėdami procedūrą paaiškinkite, ką ketinate daryti, paklauskite, ar žmogui patogu, ir pasirūpinkite privatumu.

Kai žmogus negali aiškiai išreikšti savo poreikių, dar svarbiau stebėti jo reakcijas. Neramumas, grimasos ar bandymas atsitraukti gali rodyti, kad jam skauda, nepatogu arba priemonė netinka.

Taip pat verta iš anksto pasiruošti viską, ko reikės: švarius drabužius, rankšluosčius, sugeriamąsias priemones ir odos priežiūros produktus. Tuomet nereikės palikti žmogaus vieno ar nutraukti procedūros jos viduryje.

1. Sugeriamosios priemonės – itin svarbus momentas

Jei artimasis nelaiko šlapimo ir/ar išmatų, tinkamų sugeriamųjų priemonių pasirinkimas tampa svarbia kasdienės priežiūros dalimi. Jos turi ne tik sugerti skystį, bet ir patogiai priglusti, apsaugoti nuo pratekėjimo bei užtikrinti kuo mažesnį odos sąlytį su drėgme.

Sauskelnes reikėtų keisti reguliariai ir atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius. Rekomenduojama jas keisti tris kartus per parą, tačiau svarbu stebėti ir konkrečią situaciją: jei priemonė sutepta išmatomis, pratekėjo ar žmogus jaučia diskomfortą, ją reikėtų pakeisti anksčiau. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes būtina pasirūpinti ir intymios srities higiena.

Renkantis priemonę svarbu įvertinti ne tik sugeriamumą, bet ir artimojo judumą. Jei žmogus guli rekomenduojamos lipdukais užsegamos sauskelnės, pavyzdžiui, „TENA Slip“. Juosmens ir nugaros srityje jos turi tamprias elastines dalis, dėl kurių švelniai, bet tvirtai priglunda prie kūno ir prisitaiko prie judesių, pavyzdžiui, verčiantis ar vartant ligonį. Dėl tamprių detalių sauskelnės juda kartu su kūnu, todėl išlieka savo vietoje ir taip išvengiama šlapimo pratekėjimo, o jų medžiaga neveržia, nespaudžia, netrina gležnos odos. Gerai sukimbantys lipdukai leidžia atsegti ir užsegti sauskelnes tiek kartų, kiek reikia, ir taip reguliuoti jų užsegimą, kol bus užsegtos tinkamai ir ligonis jausis patogiai.

Jei žmogus juda ribotai ir daug laiko praleidžia lovoje, bet gali pakelti savo svorį, pavyzdžiui, atsirėmus kilstelėti užpakalį, tada labiau tiks „TENA Pants“ sauskelnės-kelnaitės, kurias galima užmauti kaip įprastus apatinius, o keičiant panaudotas kelnaites galima numauti arba nuimti plėšiant per siūles šonuose.

TENA sauskelnės turi drėgmės indikatorių. Tai ant išorinės pusės per visą sauskelnių ilgį einanti juostelė. Tiesiog reikia stebėti, kada ji visa iš geltonos tampa mėlyna: tai parodo, kad sauskelnės jau tikrai pilnos. Stebint indikatorių išvengiama bereikalingo keitimo. Tai taupo laiką ir pinigus, o artimajam suteikia daugiau komforto.

Svarbu parinkti ir tinkamą dydį: per ankšta priemonė gali spausti bei trinti odą, o per laisva – neužtikrinti reikiamos apsaugos.

2. Odos priežiūra – tokia pat svarbi kaip ir švara

Slaugant žmogų, kuris patiria šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą, oda nuolat susiduria su papildomais iššūkiais. Drėgmė, trintis ir netinkamos prausimo priemonės gali sukelti paraudimą, perštėjimą, skausmą bei kitus sudirgimo požymius. Ypač atidžiai reikėtų prižiūrėti tarpvietę, kirkšnis, sėdmenis ir odos raukšles – vietas, kuriose drėgmė kaupiasi lengviau.

Svarbu ne tik reguliariai valyti odą, bet ir pasirinkti tam tinkamas priemones. Įprastas muilas ar dažnas odos trynimas jautrią, ypač senstančią, odą gali dar labiau sudirginti, todėl verta rinktis švelnias, specialiai intymiai higienai ir jautriai odai skirtas priemones.

Pavyzdžiui, „TENA Wash Cream“ prausiamasis kremas skirtas tarpvietės odai valyti kaskart keičiant sauskelnes. Kremas ne tik nuvalo nešvarumus, bet ir padeda atkurti natūralų odos pH lygį, drėkina odą ir apsaugo ją nuo sąlyčio su šlapimu. Prausiamojo kremo nebereikia nuplauti vandeniu.

Kremo reikia išspausti ant minkšto audinio, kuriuo švelniai nuvaloma oda. Valant tarpvietę svarbu laikytis krypties iš priekio nugaros link. Taip pat reikėtų vengti stipraus trynimo bei pasirūpinti, kad odos raukšlėse neliktų kremo likučių.

Jeigu tarpvietės srityje pastebite paraudimą, žaizdeles ar kitus odos pažeidimus, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar vaistininku. Kasdienė tarpvietės higiena padeda sumažinti sudirgimo riziką, tačiau atsiradusius odos pažeidimus gali reikėti įvertinti ir gydyti.

3. Kai prausimas lovoje tampa iššūkiu, pasitelkite specialias priemones

Ne kiekvieną žmogų galima patogiai nuprausti duše ar vonioje. Perkėlimas gali būti sudėtingas ir pačiam slaugomajam, ir jį prižiūrinčiam artimajam, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip palaikyti švarą saugiai ir neapsunkinant kasdienybės.

Viena iš alternatyvų – drėgnos prausimosi pirštinės. „TENA Wet Wash Gloves“ yra iš anksto sudrėkintos, skirtos visam kūnui prausti, todėl jų naudojimui nereikia papildomo vandens ar muilo. Jos gali praversti tiek kasdienės higienos metu, tiek tada, kai norisi užtikrinti švarą tarp įprastų prausimųsi.

Jeigu sunku išplauti plaukus, galima naudoti specialią šampūno kepurę. „TENA Shampoo Cap“ yra prisotinta šampūno ir kondicionieriaus: uždėjus ją ant galvos, plaukai kelias minutes masažuojami, o nuėmus kepurę lieka juos nusausinti rankšluosčiu. Taip galima pasirūpinti plaukų švara, kai įprastas galvos plovimas nėra patogus ar įmanomas.

Tokios priemonės nepakeičia visų prausimosi būdų, tačiau leidžia lanksčiau planuoti priežiūrą. Svarbiausia – pasirinkti sprendimą, kuris atitiktų žmogaus būklę ir nesukeltų papildomo diskomforto.

Pabaigai: nepamirškite žmogaus orumo – ir savo jėgų

Kasdienė higiena apima ne vien fizinę priežiūrą. Žmogui, kuris anksčiau savimi pasirūpindavo savarankiškai, priklausomybė nuo kitų gali kelti gėdą, nerimą ar bejėgiškumą. Jis gali nedrįsti paprašyti pakeisti sauskelnes, pasakyti, kad jam šalta, skauda ar nepatogu.

Todėl verta apie poreikius pasikalbėti ramiai, be priekaištų ir neskubinant. Prieš liesdami ar keisdami drabužius paaiškinkite, ką darote, uždenkite tas kūno vietas, kurių tuo metu neprižiūrite, ir suteikite galimybę pasirinkti, kai tik tai įmanoma. Net ir tada, kai žmogus negali pats priimti visų sprendimų, jo nuomonė bei komfortas išlieka svarbūs.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi. Slauga gali pareikalauti daug fizinių ir emocinių jėgų, todėl nereikėtų visko bandyti atlikti vienam. Jei kyla sunkumų keliant ar verčiant artimąjį, verta pasidomėti saugaus perkėlimo būdais ir kreiptis patarimo į specialistus. Taip pat svarbu pasiskirstyti pareigas su kitais šeimos nariais, kai tai įmanoma.

Galiausiai verta pasidomėti, ar reikalingos sugeriamosios priemonės gali būti kompensuojamos. Dėl jų skyrimo ir konkrečių kompensavimo sąlygų galima kreiptis į artimojo šeimos gydytoją.

Pradėjus slaugyti artimąjį, išmokti visko iš karto neįmanoma, tačiau tinkama higienos rutina, dėmesys odai, individualiai parinktos priemonės ir pagarbus bendravimas gali palengvinti kasdienybę abiems. Slauga prasideda nuo praktinių veiksmų, bet jos pagrindas – supratimas, kad net ir tada, kai žmogui reikia pagalbos atliekant pačius intymiausius dalykus, jis nusipelno švaros, komforto ir orumo.