Praėjus 4 metams po Roko Žilinsko netekties – taiklūs kolegos žodžiai: „Jis padarė labai daug“

Šviesaus atminimo, kolegų ir artimųjų širdyse Rokas Žilinskas visuomet užims svarbią vietą. 

 

Žurnalistas ir politikas mirė po ilgų savaičių, praleistų ligoninėje. Stipriu plaučių uždegimu susirgusiam vyrui 2017-aisiais buvo sukelta dirbtinė koma iš kurios jis taip ir nepabudo. 

 

Šių metų birželio 8 dieną, praėjus kelioms dienoms nuo Roko mirties metinių, jo atminimui gražius žodžius soc. tinkle skyrė buvęs kolega, politikas Mantas Varaška. 

 

„Užvakar suėjo 4 metai kai nebėra Roko Žilinsko. Kodėl apie tai apskritai rašau ir kodėl šiandien, o ne sekmadienį?

 

Pirmiausiai todėl, kad tai buvo vienas iš nedaugelio Seimo kolegų, iš kurio galėjau mokytis. Ne visko ir ne visame, bet pakankamai daug. Vėlesni metai įrodė, kad laimingai susidėsčius aplinkybėms, Rokas galėjo būti vienas geriausių šalies politikų. Bet.... Praėjo jau keturi metai. Tarsi Nebūties kadencija.

 

Antra... todėl kad per šias dienas naršiau, googlinau ir dairiausi – ar kas Jį viešai prisimins? Deja. Tylu, ramu. Tuščia. Kita vertus, negali pykti – gyvename pirmyn, o sentimentai dažniausiai proginiai ir vienkartiniai. Drauge tai įrodymas mums gyviesiems. Kad ir kokie bebūtume – mirus, išnyksime kaip dūmas ir jau po pusmečio niekam neberūpėsime.

 

Trečia... Todėl kad ypač šiandien stebint LGBT ir su ja susijusias aktualijas, tūlo bičo nuolatinius pareiškimus apie pirmąjį profesionalų politiką – gėjų, nenoromis tenka prieštarauti. Ne. Toli tamstelei iki to. Toks realiai pirmasis buvo Rokas Žilinskas. Aiškiai įsivardinęs, tačiau niekada homoseksualumo nekėlęs kaip svarbiausio valstybės klausimo. Nepaisant to, dėl savaiminio visuomenės laisvėjimo ir supratimo, Jis padarė labai daug.

 

Ilsėkis, Rokai. Prisimename ir nepamiršime“, – rašė M.Varaška savo feisbuko profilyje. 

 

Jis atkreipė dėmesį į šiomis dienomis visuomenę skaldančius klausimus, karą tarp LGBT ir „tradicinės šeimos“ vertybių puoselėtojų. Seimo narys priminė, kad būtent R.Žilinskas buvo pirmasis profesionalus politikas, priklausęs LGBT bendruomenei.

Viešai prisipažindamas apie netradicinę seksualinę orientaciją, sąžiningai įvardydamas alkoholio jam keliamą problemą, Rokas Žilinskas pelnė pagarbą, įgijo priešų, sukėlė susidomėjimą ir niekada dėl to nesigailėjo. Būti sąžiningam prieš save ir kitus – tai jam buvo svarbiausia.

Mylėkite mane už tai, kad esu geras sūnus, draugas, kolega, bendražygis, geras specialistas. Arba nekęskite, jei esu blogas. Bet ne todėl, kad esu heteroseksualus arba homoseksualus

„Atpažįstamas aš esu taip seniai, kad nebežinau, dėl ko būtent mane vertina. Įpratau būti varstomas žvilgsnių. Išmokau: jeigu nesisaugosi, tave nulups kaip svogūną. Kita vertus, pats pasirinkau darbą, kuris padarė mane atpažįstamą, vertinamą, giriamą ar smerkiamą. Net kai tai tapdavo skausminga, aš nesitraukdavau į šešėlį, – taip 2013-aisiais kalbėdamasis su žurnalu „Žmonės“ kalbėjo politikas. – Džiaugiuosi, kad galiu niekam nemeluoti: su artimaisiais būti iki galo atviras, su svetimais – atviras truputėlį mažiau, bet niekam nieko nemeluoti. Labai gerai būti savimi. Bet lygiai taip pat svarbu neprimesti to „savęs“ kitiems. Mylėkite mane už tai, kad esu geras sūnus, draugas, kolega, bendražygis, geras specialistas. Arba nekęskite, jei esu blogas. Bet ne todėl, kad esu heteroseksualus arba homoseksualus. Tai nėra mano kokybė arba nekokybė.“

Tąsyk Rokas Žilinskas kalbėjo ne tik apie skausmingą patirtį, bet ir dalijosi svajonėmis, pasakojo, kaip įsivaizduoja senatvę, kurios, deja, taip ir nesulaukė.

„Buvo laikas, kai su viena draugų kompanija nesiskyrėme – ir dirbome kartu, ir keliavome, ir šventėme, net apsigyvenę kartu buvome. Tada planavome: nusiperkame plotelį žemės prie ežero ir taupomės senatvei, o paskui susimetame, pasistatome namą ir ten nugyvename likusias dienas...

Tiesiog norėčiau, kad senatvė nebūtų kasdienis nusivylimas, kad nereikėtų gailėtis, jog negali gyventi kitaip. Tikiuosi, gyvenimas man paliks laiko ir jėgų pagyventi taip, kaip aš noriu: pavyzdžiui, leistis į ilgą kelionę“, – anuomet kalbėjo Rokas Žilinskas.