Pramonės skaitmeninimas: ar Baltijos medienos pramonė pasirengusi ateičiai?

Tradiciškai medienos pramonė atsargiai žiūri į pokyčius ir savo verslą grindžia nusistovėjusiais metodais ir patikrintomis vertybėmis. Tačiau Europos skaitmeninimo tendencijos keičia šį požiūrį, skatindamos pramonę vystytis ir būti novatoriška. Nuo masinės gamybos paklausos pereinama prie aukštos kokybės konstrukcinės medienos gaminių, kuriems reikalingi efektyvūs procesai. Tokie pokyčiai taip pat prisideda prie Baltijos šalių medienos pramonės efektyvumo ir konkurencingumo didinimo, įskaitant naujas bendradarbiavimo formas ir eksporto skatinimo priemones.

Pagrindinės medienos pramonės skaitmeninimo tendencijos

Akivaizdi tendencija – klientai naudojasi naujausiomis technologijomis ir programinės įrangos kaip paslaugos sprendimais, kad galėtų atlikti paprastus atnaujinimus, racionalizuoti procesus, pagerinti paslaugų kokybę ar sumažinti gamybos sąnaudas. Kibernetinis saugumas, debesijos sprendimai ir įvairios sistemos yra būtini konkurencingumui išlaikyti.

• Automatizavimas ir robotizavimas. Medienos perdirbimo įmonės vis dažniau diegia automatizuotas linijas, kad padidintų gamybos greitį ir tikslumą. Baltijos šalių įmonės aktyviai investuoja į pažangias ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kad pagerintų gamybą ir medienos perdirbimą. Pavyzdžiui, maždaug vieną procentą Estijos medienos derliaus jau daugiau kaip 20 metų naudoja „IKEA“ tiekėjai, o dažniausiai pasirenkamas beržas ir pušis. Tokio pobūdžio investicijos taip pat skatina eksporto galimybes. Lietuva tapo viena didžiausių baldų gamintojų Baltijos šalyse, eksportuojančių produkciją į visus žemynus. 2023 m. užsienyje parduota medinių baldų už daugiau nei 1,1 mlrd. eurų, o tai sudaro daugiau nei 6 proc. viso šalies eksporto.
• Medienos srauto skaitmeninimas. Medienos ir miškininkystės pramonėje diegiamos naujos technologijos. Pavyzdžiui, duomenų standartizavimas padeda efektyviau valdyti informaciją apie prekių kokybę ir srautus, o skaitmeninė platforma „TimberMarket“ leidžia prekiauti mediena ir miško paslaugomis vienoje vietoje, todėl didėja sandorių apimtys ir potencialiai didėja pelnas. Elektroniniai dokumentai pagerina duomenų valdymą, sumažina klaidų riziką ir pagreitina suinteresuotųjų šalių keitimąsi informacija.
• Daiktų internetas ir jutikliai. Gamybos sektoriuje, įskaitant medienos pramonę, didžiausios investicijos skiriamos gamybos stebėsenai realiuoju laiku naudojant daiktų internetą ir jutiklius, diagnozuojant įrangos būklę, optimizuojant išteklių naudojimą ir ilgainiui mažinant atliekas bei gamybos sąnaudas.
• Duomenų analizė ir dirbtinis intelektas. Duomenų analizės ir dirbtinio intelekto priemonės padeda prognozuoti paklausą, pagerinti logistiką ir kokybės kontrolę. Tai leidžia įmonėms priimti pagrįstus sprendimus ir didinti konkurencingumą.

Baltijos šalių pavyzdžiai ir pažanga

Vos prieš kelerius metus skaitmeninę transformaciją Baltijos šalyse stabdė silpna paklausa, menkas jos naudos supratimas ir būsimų darbuotojų trūkumas. Tačiau dabar skaitmeniniai gebėjimai ir įgūdžiai vis labiau skatina inovacijas medienos ir medienos gaminių srityje, atverdami kelią pažangesnei ir į ateitį orientuotai pramonei.

Naujausios tendencijos rodo skirtingą medienos apdirbimo skaitmeninimo lygį. Interjero planavimas ir projektavimas yra labai skaitmenizuoti, o medienos pjovimas ir transportavimas - mažiau skaitmenizuoti. Priešingai, miškų savininkų, ūkio subjektų ir tarpininkų susitikimų ir verslo sandorių sudarymo būdas iš esmės išliko toks pat konservatyvus kaip ir anksčiau ir remiasi privačių ryšių tinklu. Šios tendencijos rodo, kad medienos pramonė, aktyviai pereidama prie skaitmeninimo, gali plėsti rinkas, didinti efektyvumą, mažinti sąnaudas, didinti tvarumą ir pelną.

Kelios Baltijos šalių įmonės jau sėkmingai diegia skaitmeninimo priemones, aktyviai investuoja į pažangias technologijas ir tobulina gamybos procesus. Taip pat pastebimi novatoriški metodai, pavyzdžiui, skaitmeninė platforma „TimberMarket“ prisideda prie medienos pramonės modernizavimo, nes leidžia lengvai, skaidriai ir efektyviai prekiauti mediena internetu.

Skaitmeninės platformos „TimberMarket“ projektų vadovas Gustsas Eisaksas sako: „Mūsų sprendimas yra daugiau nei tik technologinis atnaujinimas - jis reiškia perėjimą prie aktyvios, saugios ir į klientus orientuotos verslo sandorių aplinkos konkrečioje pramonės šakoje. „TimberMarket“ yra skaitmeninė platforma, kurioje beveik 1000 Latvijos įmonių ir miškų savininkų jungiasi, kad galėtų prekiauti mediena ir miško paslaugomis. Pasaulio banko duomenimis, iki 2050 m. pasaulinė medienos paklausa padidės keturis kartus, o skaitmeninės priemonės vis plačiau naudojamos, todėl pradėjome plėsti partnerių tinklą į Lietuvą ir Estiją.”

Skaitmeninimas taip pat padeda siekti tvarumo tikslų, nes efektyvesnis išteklių naudojimas ir tikslesnė duomenų analizė padeda mažinti atliekų ir energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, Estija, kurios medienos pramonė yra gerai žinoma dėl savo skaitmeninės transformacijos. Pavyzdžiui, bendrovė „Timbeter“ sukūrė dirbtinio intelekto įrankį, kuris leidžia tiksliai matuoti ir apskaityti medieną naudojant išmaniojo telefono programėlę. Ši technologija pagerina matavimo tikslumą, sumažina atliekų kiekį ir skatina tvarią miškininkystę. Lietuvoje nacionaliniai miškotvarkos centrai įdiegė „Timbeter“ metodą, kuriuo automatiškai nustatomas medienos krūvų tankio koeficientas - taip atliekami tikslesni matavimai ir efektyviau valdomi ištekliai.

Turtingi miškai, kurie Latvijoje ir Estijoje užima apie pusę teritorijos, o Lietuvoje - 33 %, suteikia medienos pramonei tvirtas pozicijas Baltijos šalių ekonomikoje, daugiausia eksporto srityje. Pavyzdžiui, Lietuvos karkasinių namų gamintojai per metus sunaudoja apie 300 000 kubinių metrų aukštos kokybės medienos, daugiausia pušies rąstų, o tai sudaro apie 8 % šalies metinio medienos suvartojimo.

Pramonės perspektyva

Norėdamos padidinti pasaulinį konkurencingumą, Baltijos šalys turi stiprinti įmonių, mokslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą ir didinti skaitmeninimo finansavimą. Latvijoje plėtros finansų įstaiga „Altum“ patvirtino skaitmeninimo projektų už 31 mln. eurų ir remia 51 projektą, skirtą automatizuotai gamybos įrangai įsigyti ir procesams suskaitmeninti.

Skaitmeninimas - neišvengiama medienos pramonės ateitis, suteikianti daugybę galimybių didinti efektyvumą ir konkurencingumą. Norint, kad Baltijos šalys taptų skaitmeniniu medienos regionu, būtinas glaudus pramonės, viešojo administravimo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimas, taip pat nuolatinės investicijos į naujas technologijas.