Prancūzijoje ištekėjusi lietuvė nesitikėjo, kad ceremonija bus tokia reikšminga
Lietuva, JAV, Lenkija, Didžiosios Britanijos, Šveicarija, Malaizija – iš tiek pasaulio šalių suskrido giminaičių ir draugų į nedidelio miestelio meriją Prancūzijoje, vos šeši kilometrai nuo pasaulio kvapų sostinės Graso. Čia tuokėsi psichoterapeutė ir kvepalų žinovė Diana Podmostko (36), Lietuvą prieš porą metų palikusi dėl mylimo vyro – amerikiečio finansų ir investicijų specialisto Roberto Levitto (56).
Dianos Lietuvoje nepamiršo tie, kurie jos dėka pradėjo pažintį su nišiniais kvepalais – moteris ne tik dirbo šioje rinkoje, buvo viena ryškiausių jos profesionalių, bet ir pati kolekcionavo aromatus, daro tai iki šiol.
Vienos komandiruotės į Grasą metu lietuvė ir susipažino su Robertu. Kad verslininkas klausėsi paskaitų apie kvepalus kaip ir Diana – nenuostabu, šis vyras labai daug kuo domisi, pavyzdžiui, Malaizijoje yra įsteigęs mokyklą Afganistano pabėgėlių vaikams.
Santuokos ceremonija, kaip įprasta Prancūzijoje, vyko merijoje – pora gyvena Le Bar sur Loup miestelyje. Vėliau šventė persikėlė į restoraną, įkurtą seno vienuolyno ir alyvuogių aliejaus malūno patalpose.
Diana suknelę siuvosi Varšuvoje pas siuvėją – norėjo ko nors, kas derėtų Provanso stiliui, juk tokioje aplinkoje vyko vestuvės.
Kodėl sugalvojote tuoktis, kai kas mano, kad oficialumas visai nėra svarbu?
Iš tikrųjų, galima buvo ir taip gyventi, tačiau jau nuo pat santykių pradžios kalbėjome apie tai, kad ateityje norėsime susituokti. Robertas man pasipiršo 2015 m. labai romantiškoje aplinkoje – mažame viduramžių miestelyje Mons, esančiame 815 m aukštyje virš jūros lygio, apsuptame alyvmedžių.
Be to, vestuvės – puiki proga suburti artimus ir draugus, kadangi abu gyvename toli nuo mūsų šeimų.
Kaip jautėtės ceremonijos metu – ar gebėjote įsijausti, mat rengiant šventę būna rūpesčių, trukdančių pasinerti į svarbių akimirkų momentą?
Net negalvojau, kad ceremonija mums bus tokia reikšminga! Gyvenome jau kelis metus drauge, tačiau po ceremonijos aplinkiniai sakė, kad dar nėra manęs matę tokios laimingos, o ir Robertas susigraudino. Įsitikinome, kad oficiali santuoka – tai vis gi daugiau nei „antspaudas pase”, tai – mūsų ryšio ir atsakomybės vienas už kitą užtvirtinimas, galimybė pasidalinti šiuo džiaugsmu su artimaisiais.
Kokia atmosfera tuokiantis Prancūzijoje, juk žinote, kaip tai vyksta ir Lietuvoje?
Kadangi gyvename labai mažame miestelyje šalia Graso, čia beveik visi vieni kitus pažįsta bent iš matymo, tad ir atmosfera buvo daug šiltesnė, mažiau oficiali. Kasmet Le Bar sur Loup susituokia vos apie 10 porų, tad sutuoktuvių proga miestelio meras padovanoja vietos skanėstų, alyvuogių aliejaus, vyno. Šią gražią tradiciją buvo įdomu stebėti ir mūsų svečiams, nes, be prancūzų, atvyko giminės ir draugai iš Lietuvos, JAV, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Malaizijos.
Kokiais kvepalais kvėpinotės per vestuves – net neabejoju, kad jums kaip kvapų žinovei tai ypatingai svarbu?
Serge Lutens „Datura Noir” – vieni iš mano mėgstamiausių kvepalų. Šis kreminis, mano mėgstamų gėlių tuberozų kvapas – lyg antra oda, su juo jaučiuosi labai komfortiškai. Nenorėjau, kad tokią dieną kvepalai mane blaškytų.
Robertas buvo pasikvėpinęs Amouage „Interlude ”, nes žino, kad jie man labai patinka.
Dar vis gilinatės į kvepalų pasaulį, smalsumas niekur nedingo?
Parfumerijos neišbraukiu iš savo gyvenimo – aktyviai domiuosi naujienomis, lankau kvepalų parodas įvairiose šalyse ir toliau plečiu savo kolekciją.
Visa šeima – aš, Robertas ir mano 15-metė dukra Diana dukra esame pasinėrę į mokslus. Robertas studijuoja viduramžių istoriją Liono universitete, o aš siekiu įgyti psichoterapeutės diplomą Humanistinės ir Egzistencinės Psichologijos Institute Lietuvoje. Psichoterapija, šalia kvepalų, yra mano kita gyvenimo aistra. Labai branginu šį mokslų laiką, kuomet turiu skaityti tiek daug įdomios literatūros apie XX a. filosofiją ir psichologiją, pati sau pavydžiu.