Prancūzijoje sučiuptas buvęs „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas: laikytas net mirusiu

Šiuo metu pradėtos teisinės procedūros siekiant šio asmens perdavimo Lietuvai, skelbia Generalinė prokuratūra.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Snoro“ žmonės. Vladimiras Antonovas: pasakiški turtai ir problemos dėl reputacijos

Pernai lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvusio banko ,,Snoras“ vadovą ir pagrindinius akcininkus Raimondą Baranauską ir V.Antonovą pripažino kaltais dėl banko turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo.

Teismas R.Baranauskui ir V.Antonovui skyrė po 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. Eur valstybės naudai. Tokių bausmių prašė ikiteisminį tyrimą organizavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Slapstėsi nuo teisingumo

Tai pirmoji tokių nusikaltimų baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji R.Baranauskas ir V.Antonovas buvo teisiami nedalyvaujant jiems teismo procese, kadangi jie slapstosi ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai.

Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai.

Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai. Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Primintina, kad galimybė pabaigti šį ikiteisminį tyrimą atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas.

Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.

Kuo apkaltinti?

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. Eur vertės) ,,Snoro“ banko piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose.

Taip pat, bylos duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės neteisėti sandoriai su ,,Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln. Eur nuostolis. Dėl visų šių veiksmų minėtas bankas patyrė beveik 0,5 mlrd. Eur žalą.

Šiam ikiteisminiam tyrimui prokurorai ir FNTT pareigūnai skyrė ypatingą dėmesį. Generalinės prokuratūros prokurorai nuolat bendradarbiavo su prokurorais Jungtinėje Karalystėje bei dalyvavo Londono teisme, nagrinėjusiame kaltinamųjų V.Antonovo ir R.Baranausko ekstradicijos Lietuvos Respublikai bylą, kur prokurorai teikė paaiškinimus.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių virš 20 buvo apklausti užsienio valstybėse. Parengta ir išsiųsta virš 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 skirtingą užsienio valstybę, atlikta apie 50 procesinės prievartos veiksmų (kratų, dokumentų poėmių). Ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo atlikta 12 ūkinės – finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 skaitmeninės informacijos (kompiuterių ir laikmenų) tyrimai. Šią bylą sudaro beveik 900 tomų dokumentų.

Tyrimo metu didelę pagalbą suteikė Eurojustas, Lietuvos ambasados užsienyje, užsienio kolegos bendradarbiaudami atliekant asmenų apklausas, renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis ir gaunant dokumentus.

2019 m. pabaigoje baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nuteistųjų gynėjams pateikus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teisme priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kitąmet byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

Buvo paskelbtas dingusiu, tėvas siekė pripažinti mirusiu

2024 metais buvęs didžiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas dingo be žinios. Paskutinį kartą jis matytas viename Maskvos restoranų 2024-ųjų Naujųjų metų išvakarėse.

Naujųjų metų išvakarėse buvęs banko „Snoras“ savininkas su draugu susitiko restorane, teigė rusų šaltiniai.

Anot jų, pokalbio restorane metu V.Antonovas esą pasakęs, kad turi penkioms minutėms išeiti, kad su kažkuo susitiktų. Nuo to laiko V.Antonovo niekas nematė.

Iš pradžių artimieji nekėlė ypatingos panikos, tačiau vėliau Vladimiro Antonovo tėvas Aleksandras parašė pareiškimą policijai. Ką parodė stebėjimo kamerų įrašai, pašnekovas nepasakė, tik pažymėjo, kad „viskas rodo pagrobimą“.

Rugpjūtį rašyta, kad Rusijos teisėsauga įtaria, kad V. Antonovas galėjo būti nužudytas, esą šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl žmogžudystės.

V.Antonovo šeima Rusijoje prašė jį pripažinti mirusiu. Prašymas pripažinti jį mirusiu buvo pasiekęs ir Vilniaus apygardos teismą.

Rusijoje irgi kalėjo dėl sukčiavimo

Vladimiras Aleksandrovičius Antonovas gimė 1975 metais tuometinės Sovietų sąjungos respublikos Uzbekistano Navojaus mieste. Vėliau Antonovų šeima persikėlė gyventi į Rusijos sostinę. 1996 metais jis baigė G.Plechanovo ekonomikos akademiją ir pradėjo dirbti banke „Lefko bank“. Pradžioje vyriausiuoju ekonomistu, vėliau – vertybinių popierių departamento vadovu.

1998 metais abu Antonovai įsigijo bankrutuojančio banko „Akademkhimbank“ akcijų, o per sukurtą „Convers Group“ grupę V.Antonovas įsigijo kitų bankų kontrolinius paketus. 68,1 proc. „Snoro“ akcijų V.Antonovas nusipirko 2003 metais, po dviejų metų „Snoras“ įsigijo Latvijos banko „Krajbanka“ akcijų.

Didžiausias „Snoro“ akcininkas už Lietuvos ribų bene labiau žinomas dėl kitų savo pirkinių – jam kadaise priklausė ir Jungtinės Karalystės futbolo klubas „Portsmouth“, ir automobilių bendrovė „Spyker Cars N. V.“ Jungtinėje Karalystėje. Jis netgi derėjosi dėl automobilių milžinės SAAB pirkimo.

Lietuviško banko „Snoras“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Lietuva pateikė ekstradicijos prašymą Jungtinei Karalystei dėl buvusių vadovų ir akcininkų V.Antonovo ir Raimondo Baranausko, kuris buvo patvirtintas dviejų Jungtinės Karalystės institucijų, tačiau abu įtariamieji išvyko iš šalies. Vėliau jie abu atsidūrė Rusijoje, tačiau Maskva atsisakė suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

2019 m. V.Antonovui Rusijoje iškelta byla dėl sukčiavimo iš banko „Sovetskij“ pasisavinant 150 mln. rublių (2 mln. eurų). Jis buvo nuteistas pustrečių metų kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

2021 m. Latvijos sostinės Vidžemės apylinkės teismas buvusį žlugusio „Snoro“ banko kontroliuoto bankrutavusio „Latvijas Krajbanka“ prezidentą Ivarą Prieditį ir banko bendrasavininką V.Antonovą pripažino kaltais dėl turto pasisavinimo ypač stambiu mastu ir skyrė jiems bausmes – laisvės atėmimo bei turto konfiskavimo.