Prancūzų aristokratas Louisas de Causansas reikalauja milžiniškos kompensacijos už „istorinę klastą“

Pretenzija iškelta Prancūzijos vyriausybei, kurią de Causansas kaltina apgavus jo protėvius ir 1918 metais apėjus Monako paveldėjimo teisės įstatymus (Prancūzija visada turėjo didelę įtaką mažajai kunigaikštystei). Neva tik per apgaulę ją dabar valdo ne ta Grimaldi šaka, kuri turėtų ir kuriai, aišku, priklauso grafas de Causansas.

Girdi, jau dabartinio kunigaikščio Alberto II (60) tėvas, velionis kunigaikštis Rainier III (1923–2005), soste atsidūrė neteisėtai: jo senelis kunigaikštis Louisas II neturėjo santuokinių vaikų. O vienintelė atžala, kunigaikščio ir kabareto dainininkės Marie Juliette Louvet (1867–1930) dukra Charlotte (1898–1977), buvo nesantuokinė, todėl negalėjo tapti kunigaikštyte, net jei kunigaikštis pripažino savo tėvystę ir įskiepijo šią šaką į Grimaldi genealoginį medį.

Galiausiai po paskubomis priimtų įstatymų pataisų tikras tėvas dar ir oficialiai įsidukrino jau suaugusią atžalą ir garantavo dinastijos tąsą. Šitaip kabareto dainininkės duktė tapo Monako kunigaikštyte, Valanso hercogaite ir savo tėvo įpėdine.

Po vedybų jos vyras prancūzų aristokratas pasikeitė pavardę, herbą ir pats tapo Grimaldi. Pora susilaukė dviejų vaikų: antrasis gimė ilgai lauktas sūnus Rainier – dabartinio kunigaikščio Alberto II tėvas. 1944-aisiais kunigaikštytė Charlotte atsisakė paveldėtojos titulo ir perdavė teises į Monako sostą sūnui. Dar po penkerių metų, mirus seneliui Louisui II, Rainier III pradėjo eiti savo pareigas.

Nedidelio gumbo genealoginiame medyje gal niekas ir nepastebėtų. Bet, paisant tikrosios paveldėjimo įstatymų raidės, teisė užimti Monako sostą turėjo atitekti kunigaikščio Louiso II dėdei kunigaikščiui Wilhelmui von Urachui (1864–1928), kurio motina irgi buvo kuo tikriausia Monako kunigaikštytė (tėvas – Vurtembergo grafas), ir jo teisėtiems palikuonims.

Prancūzija, niekada nesutarusi su Vokietija, pasistengė padaryti viską, kad kaimyninėje šalyje į sostą nepakiltų vokiečių aristokratas. Grafas tikina radęs dokumentų, patvirtinančių slaptuosius Prancūzijos ir Monako susitarimus, ir prireikus paskelbsiąs juos teisme. Įdomi detalė: minėtas kunigaikštis Wilhelmas von Urachas 1918-ųjų liepą buvo išrinktas Lietuvos karaliumi ir kelis mėnesius net turėjo Mindaugo II titulą!

Kai Mindaugo II karūna buvo nuimta nuo kunigaikščio Wilhelmo galvos, ginčytis dėl Monako buvo per vėlu: teisė į sostą buvo užtikrinta Prancūzijai palankesnės Grimaldi šakos atstovui. Wilhelmas savo neįgyvendinamos įpėdinystės teisę perdavė giminaičiams prancūzams de Chabrillanams. Jie irgi kilę iš Grimaldi, o jų įpėdinis per motinos liniją ir yra Louisas Jeanas Raymondas Marie de Vincensas de Causansas.

Ši supainiota istorija, vadinama 1918 metų dinastine krize, turbūt taip ir liktų įdomi istorikams ir jau nustoto leisti „Gotos almanacho“, Europos aristokratų biblijos, gerbėjams, jei ne nenuorama grafas. Pats jis sako 13 metų dirbęs archyvuose, ieškodamas istorinės tiesos, ir pasirengęs padaryti viską, kad ji būtų paskelbta viešai. Ir kad Prancūzija atlygintų jo šeimai už apgaulę.

Liepos 2 dieną de Causansas ir jo advokatas Jeanas Marcas Descoubèsas kreipėsi į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją su atitinkamu prašymu ir kaip tik šiomis dienomis turi gauti oficialų atsakymą.

Vargu ar dėl šimto metų senumo istorijos kas nors imsis perrašyti dabartinę. Monako valdovai irgi nesikeis – po Alberto II sostas atiteks jo sūnui Jacques’ui (3), visiškai teisėtam įpėdiniui. Louisas ir pabrėžė, kad jo pretenzijos skirtos ne kunigaikštystei, o Prancūzijos valstybei, pamynusiai Monako konstituciją, jo šeimos prigimtines teises ir sutrukdžiusiai jam gauti bet kokį pelną iš kunigaikštystės. Prašoma suma irgi apskaičiuota racionaliai, atsižvelgiant į Grimaldi turtą (vien kunigaikščio Alberto II ištekliai vertinami beveik milijardu eurų) ir grafo de Causanso amžių.

Beje, dabartinis Monako valdovas, kitaip nei jo tėvas, draudęs de Causansui ir jo giminaičiams įvažiuoti į kunigaikštystę, bendrauja su grafu ir jo žmona ir neseniai buvo pakvietęs juos pasisvečiuoti.