Prancūzų rašytoja Françoise Sagan: kelias į sėkmę
Garsi prancūzų rašytoja Françoise Sagan (1935–2004) gyveno su polėkiu ir aistra, sėmė viską su kaupu – rašė knygas, kurios buvo vadinamos šedevrais, pirko namus, prabangius automobilius ir jachtas, lošė kazino, mėgo azartą ir greitį. Ir niekada dėl nieko nesigailėjo.
Françoise Quoirez – toks buvo tikrasis rašytojos vardas – gimė 1935 m. mažame provincijos miestelyje Pietų Prancūzijoje turtingo pramonininko ir vakarėlių liūtės šeimoje.
Mergaitė nepaveldėjo nei mamos grožio, nei tėvo sumanumo, ji buvo atžagari ir itin savarankiška. Françoise labai nemėgo žmonių sambūrių, vakarėlių jų namuose. Kiekviena pasitaikiusia proga stengdavosi išsprukti į savo kambarį ir jame rašydavo iki aušros.
Mama, visų pripažinta gražuolė, niekaip negalėjo su tuo susitaikyti. „Ji netgi nesistengia atrodyti bent kiek patrauklesnė, – guosdavosi moteris savo draugėms. – Delnu perbraukia plaukus ir niekada neišlenda iš tų savo pūstų, nudėvėtų sijonų.“
Jei ne didžiulis kraitis, Françoise tėvai būtų puolę į neviltį – kas gi imtų į žmonas tokią pajodžargą?
Stulbinama sėkmė
Françoise mokėsi katalikiškame koledže, o jį baigusi įstojo į Sorbonos universiteto filologijos fakultetą. Studijomis mergina džiaugėsi neilgai – susikirto per pačią pirmąją egzaminų sesiją ir buvo pašalinta iš universiteto.
Taip pat skaitykite: Kai juokas nutyla: tikras ir nesuvaidintas Jimo Carrey gyvenimas
Françoise nesisielojo – liko visai vasarai ištuštėjusiame nuo karščio Paryžiuje ir nesustodama rašė. Rudeniop romanas keistu pavadinimu „Sveikas, liūdesy“ buvo baigtas, debiutantė pati jį nunešė į garsaus leidėjo René Julliardo biurą.
Tiesa, paskutinę akimirką persigalvojo ir tikrąją autorystę paslėpė po pseudonimu, kurį pasiskolino iš mėgstamo rašytojo Marcelio Prousto – vieno jo kūrinio personažas buvo princesė de Sagan.
Leidėjas, vos pavartęs rankraštį, iškart „užuodė“ sėkmę ir jau kitą rytą panoro susitikti su niekam nežinoma autore.
