Prasidėjo „Scanoramos“ kino forumas: kas laukia žiūrovų šiemet?

Apie tai, kokias naujoves šiemet pasiūlys „Scanorama“ ir ko vertėtų nepraleisti, kalbamės su programų koordinatoriumi Dmitrij Gluščevskij.

„Viena iš šių metų naujovių – išsiplėtusi konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“. Pirmą kartą ji apima ne tik Lietuvą, Latviją bei Estiją, bet ir visas kitas likusias Baltijos jūros regiono valstybes. Tuo siekiame režisieriams suteikti terpę rimtesnei konkurencijai“, – pasakojo D. Gluščevskij.

Jis tikino, kad šįmet norėta sugriauti nusistovėjusius mitus apie „Scanoramos“ kino forumą.

„Norėjome parodyti, kad mūsų festivalis nėra rodantis vien tik komplikuotą kiną. Jis atviras visiems ir kalbantis paprasta bei aiškia kalba. Šįkart turime nemažai nuotaikingų filmų, komedijų. O ir atsidarėme su itin spalvingu filmu „Svaigulys“ (rež. Måns Mårlind ir Björn Stein), – teigė programų koordinatorius. – Norisi kratytis rimtų ir nuobodžių filmų festivalio reputacijos, todėl labai tikimės, kad šis mūsų atsivėrimas ir nušvitimas kitomis spalvomis bus pastebėtas tų žiūrovų, kurie galbūt dvejojo ar verta atvykti į festivalį.“

Pasak D. Gluščevskij, kriterijų, pagal kuriuos atrenkami festivalio filmai, yra labai daug.

„Programą renkame įvairiai, tačiau tikriausiai svarbiausias dalykas yra tas, kad mes žiūrime labai daug filmų. Ir juos pradedame žiūrėti bei rinkti jau festivalio metu. Kaip ir, pavyzdžiui, šiemet – jau dabar po truputį renku, kokius filmus galbūt galėčiau pasiūlyti žiūrovams kitais metais. Darbas prasideda tikrai labai anksti. Žinoma, vykstame į svarbiausius kino festivalius bei stengiamės nuolat stebėti europietiško kino lauką ir pamatyti ryškiausius kūrėjų darbus. Svarbu paminėti, kad siekiame balanso tarp naujų, jaunų kūrėjų ir sunkiasvorių, jau pripažintų kino meistrų. Siekiame ne tik atspindėti, kas įvyko kino pasaulyje, bet ir suteikti kinui įvairialypį kontekstą: kultūrinį, socialinį, politinį. Norisi kiną pristatyti ne tik kaip pramogą, bet ir kaip dialogo partnerį. Galiausiai atsiranda ir asmeninio skonio aspektas. Su „Scanoramos“ įkūrėja ir vadove Gražina Arlickaite mes mėgstame tikrai labai skirtingą kiną, bet kiekvienais metais puikiai suvokiame, kad sudarytoji programa yra kompromisų rezultatas. Ne tik kompromiso su savimi ir savo asmeniniu skoniu, bet ir su laiku, su biudžetu ir pan. Tai yra labai gyvas dalykas, kuris klostosi po truputį.“

Žmonės.lt Dmitrij Gluščevskij pateikė ir savo rekomendacijas tiems, kurie dar tik svarsto apsilankyti „Scanoramos“ kino forume.

„Nenorintiems pernelyg rizikuoti, siūlyčiau nepraleisti filmo „Apie begalybę“ (rež. Roy Andersson) ir „Suvenyras“ (rež. Joanna Hogg). Mėgstantiems įdomų dokumentinį kiną rekomenduočiau nueiti į filmą „Valsybinės laidotuvės“ (rež. Sergei Loznitsa). Ieškantiems klasikinių filmų iš retrospektyvų siūlyčiau pasirinkti mano mėgstamo režisieriaus Michael Powell kartu su Emeric Pressburger sukurtą filmą „Hofmano pasakos“. Na, o norintiems pasižiūrėti koks radikalus ir drąsus gali būti kinas, siūlyčiau pasidomėti šiais filmais: „Baltasis triukšmas“ (rež. Antoine d'Agata), „Masalas“ (rež. Mark Jenkin) bei „Krabis, 2562-ieji“ (rež. Ben Rivers ir Anocha Suwichakornpong).

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ į kino sales kviečia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių žiūrovus. Festivalio programoje – ne tik kruopščiai atrinkta filmų programa, kurioje esantys filmai retai sutinkami įprastuose kino teatrų repertuaruose, bet ir galimybė susitikti su kino kūrėjais, pasisemti vertingų žinių industriniuose „Scanoramos“ krypčių renginiuose.

Nuolatiniai festivalio lankytojai patvirtins – „Scanoramos“ žiūrovai labiausiai laukia ryškių, aukščiausią kritikų įvertininimą pelniusių pastarųjų metų filmų iš Europos, ypač Skandinavijos. O šiemet skandinaviško kino programoje „Naujienos iš Šiaurės“ rikiuojasi ypatingai garsūs vardai.