Praūžė 13-ieji „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai: ko nematė žiūrovai?

Auksinė gervė yra garbingiausias apdovanojimas, teikiamas už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui. Ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė jį įteikė a.a. M.Kvedaravičiaus mamai Banguolei Kvedaravičienei.

Nacionalinių kino apdovanojimų organizatoriai – Lietuvos kino centras (LKC) ir AVAKA drauge su asociacija LATGA taip pat skirs finansinį palaikymą kūrėjo šeimai bei jo sužadėtinei Hannai Bilobrovai.

Balandžio 9-ąją Ukrainos žmogaus teisių kontrolierė Liudmila Denisova sakė, kad M.Kvedaravičių esą „buvo įkalinę „rašistai“, kurie vėliau jį ir nušovė, o kūną išmetė į gatvę. Remdamasi ukrainiečio, kuris buvo sulaikytas kartu, pasakojimu, H.Bilobrova mano, kad Rusijos pusėje kovojantys kariai nušovė M.Kvedaravičių įtarę, jog jis slaptas snaiperis iš Lietuvos, NATO šalies. Kaip įrodymą, kad jis šaudė iš ginklo, kareiviai laikė ant peties rastą mėlynę, kuri iš tiesų galėjo būti nuo kuprinės nešiojimo.

Didvyriškomis H.Bilobrovos pastangomis, režisieriaus kūnas buvo pargabentas į Lietuvą, taip pat išsaugota akistatoje su karu jo filmuoto dokumentinio filmo apie Mariupolį medžiaga.

Hanna ir M.Kvedaravičiaus bendražygiai, dirbę su juo prie ankstesnių filmų: montažo režisierė Dounia Sichov, garso postprodukcijos grupė – Rana Eid, Lama Sawaya, Sherif Allam, Rob Walker, vaizdo postrpodukcijos grupė – Mindaugas Galkus, Mykolas Tuita, Ovidijus Talijūnas bei prodiuseriai Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos įdėjo visas pastangas, kad spėtų pristatyti „Mariupolį 2” Kanuose, oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“, kur filmui atiteko specialus dokumentinio kino prizas. Filmo platinimu pasaulyje užsiims patyrusi, gerai žinoma kompanija „The Match Factory”.

M.Kvedaravičiaus atminimas – jautriausia ceremonijos dalis. Vis tik joje buvo ne tik graudžių akimirkų ir ašarų, bet ir džiaugsmo, susikaupimo ir jaudulio.

Visa tai – užkulisių fotogalerijoje:

Sekmadienį nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ taip pat buvo įvertinti du itin stiprūs lietuviški filmai, šiuo metu pasiekę itin plačią pasaulio kino rinką.

Metų geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje laimėjo režisierės Giedrės Žickytės „Šuolis“, pasakojantis neįtikėtiną istoriją apie lietuvio Simo Kudirkos veržimąsi į laisvąjį pasaulį gūdžiu sovietmečiu. Šis filmas jau yra pelnęs 8 tarptautinius apdovanojimus, šiuo metu platinamas Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje per „Apple“, „Amazon“ ir kitas platformas. Nuo birželio „Šuolis“ bus rodomas visoje Amerikoje.

G.Žickytė renginyje atsiėmė apdovanojimą ir už metų geriausią mažumos bendros gamybos filmą – „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ (rež. Iryna Tsilyk, prod. G.Žickytė). Šis dokumentinis filmas atskleidžia fronto linijoje Donbase, Ukrainoje, gyvenančios šeimos kasdienybę. Žymiajame „Sundance“ (JAV) kino festivalyje jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą.

„Sidabrinės gervės“ renginys tapo didele švente ir režisieriaus Lauryno Bareišos komandai: jo filmas „Piligrimai“ buvo pripažintas geriausiu ilgametražiu vaidybiniu kino filmu, taip pat pelnė statulėlės režisieriaus, scenarijaus autoriaus ir aktoriaus nominacijose.

„Piligrimai“ jau yra pelnę istorinę pergalę Venecijos kino festivalyje, o nuo rugpjūčio šis lietuviškas filmas taps pasiekiamas milijonams Vidurio ir Rytų Europos gyventojų: užsienio platintojai „Reason8“ sudarė sutartį su gigantiška kabelinės televizijos platforma HBO. Taip pat susitarta su filmų platinimo kompanija „Dekanalog“, – kitais metais psichologinė drama „Piligrimai“ pasieks Šiaurės Amerikos žiūrovus.

Ceremonijos metu greta kitų apdovanojimų LKC ir AVAKA įteikė specialų prizą Vilniaus kino biurui – už ilgametį filmų gamybos Vilniaus mieste skatinimą, profesionalią pagalbą filmų gamintojams ir kūrėjams bei efektyvų investicijų kino gamybai pritraukimą. Šiuo metu Vilnius yra itin patrauklus užsienio kino gamybos kompanijoms.

Visos „Sidabrinės gervės“ nominacijos – čia.